Unikalus baroko architektūros ansamblis nesulaukia valdžios dėmesio ir paramos
Pažaislio kamaldulių vienuolyne kasmet apsilanko apie 50 tūkstančių lankytojų. Čia gyvenančios vienuolės puoselėja aplinką, tačiau jų vienų pastangų – jau per maža. Unikaliam objektui iškilo reali grėsmė.
„Kasmet gauname lėšų tik freskų restauracijai. Tuo tarpu ansamblio pastatai – apleisti. Pažaislio šedevras tarsi visiems pažįstamas, tačiau kartu ir nepažįstamas. Reikia gelbėti šį objektą. Mes tik lopome, o reikia kardinalių sprendimų”, – teigė sesuo Julita.
Prezidentas neatvyko
Šeštadienio popietę Pažaislio vienuolyne labdaros koncertą „Išsaugokime Pažaislio baroko šedevrą” surengė Kauno „Zonta” moterų klubas. Per šį renginį surinkti 2876 litai. „Dar tikimės gauti lėšų iš rėmėjų. Šie pinigai bus skirti Šv.Vartų freskų restauracijai”, – teigė klubo prezidentė Lolita Vyžintienė.
Į šį renginį buvo kviestas ir Prezidentas Valdas Adamkus. Šeštadienio vakarą jis dalyvavo Jachtklube surengtoje šventėje, tačiau į Pažaislį neužsuko.
Pasak L.Vyžintienės, šis baroko ansamblis vertas būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. „Jau ėmėmės žingsnių ir šią savaitę tęsime pradėtus pokalbius”, – teigė „Zonta” moterų klubo prezidentė. Ji įsitikinusi, kad Pažaislio vienuolynas stokoja Vyriausybės ir miesto valdžios paramos.
„Menkesni objektai sulaukia kur kas didesnio dėmesio.
Derėtų sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri rūpintųsi Pažaislio vienuolyno išlikimu”, – teigė L.Vyžintienė.
Pažaislio vienuolynas neįtrauktas į Lietuvos tūkstantmečio programą. Vyriausybė, skirtingai nei Valdovų rūmams ar Užutrakio dvarui, nesižarsto milijonais. Unikalus baroko ansamblis nepelnytai pamirštas.
Freskas padengia šerkšnas
„Kauno diena” kartu su seseria Julita pasižvalgė po Pažaislio vienuolyną. Daugelis mato tik išpuoselėtą aplinką ir didingus pastatus, tačiau užkulisiuose atsiveria kur kas liūdnesnis vaizdas. „Sutrikusi vėdinimo sistema. Tenka atidarinėti langus ir taip gelbėti meno kūrinius”, – sakė sesuo Julita. Ji patyrė šoką, kai vieną rytą užsukusi į bažnyčią pamatė šerkšnu padengtas freskas.
„Pavasarį, kai atšyla oras, tenka nuolat vėdinti patalpas. Bažnyčios grindinį padengia drėgmė”, – teigė sesuo. Specialistų teigimu, Pažaislio vienuolyne būtina įrengti šildymo ir vėdinimo sistemą. Tik po to derėtų rūpintis kitais dalykais. Pačios seserys savo būstą šildosi malkomis.
Vienuolės neslėpė, kad suremontuotose patalpose gana greitai atšoka tinkas, pastebimas žaliasis grybelis. „Nepašaliname priežasties, todėl taip ir nutinka”, – sakė sesuo Julita.
Laikrodžio bokštas – avarinės būklės
Dar liūdnesnis vaizdas atsiveria Pažaislio vienuolyno bokštuose. Neseniai paveldo ekspertai konstatavo, kad laikrodžio bokštas – avarinės būklės. Iš lauko net neįtarsi, kad bokštai kelia rimtą grėsmę. Tačiau viduje galima pamatyti nestiprias perdangas, trupančias sienas, kai kur bet kuriuo momentu gali nukristi plytos.
Vienuolės neslėpė, kad jos vienos nepajėgios sutvarkyti bokštų. Joms padeda kareiviai. Prieš keletą metų su jų pagalba seserys sutvarkė Pacų kriptą. „Labai daug šiukšlių teko išvežti. Džiaugiamės, kad mums padėjo kareiviai”, – sakė sesuo Julita. Ji taip pat užsiminė, kad, be kariškių, aktyviai talkina ir alpinistai.
Per metus už valstybės lėšas restauruojama vos viena freska. „Marmurą jau tenka gražinti savomis lėšomis”, – sakė sesuo Julita.
Specialistai sunerimę
Architektūros profesorius Jonas Minkevičius neslėpė, kad pats laikas susirūpinti Pažaislio likimu, nes dar uždelsus gali būti per vėlu.
„Tai unikalus architektūros, meno, dailės paminklas. Pažaislio vienuolynas nukentėjo nuo karų ir įvairių pasikeitimų. Mes jau matome savotiškas liekanas, tačiau privalome išsaugoti tai, kas liko. Kai kurios freskos jau restauruotos, daug darbų atlikta bažnyčioje. Deja, grėsmę kelia tai, kad neveikia šildymo ir vėdinimo sistema. Šias problemas derėtų spręsti valstybiniu mastu. Jeigu objektyviai kalbant, Pažaislio vienuolynui niekas neprilygsta ne tik Lietuvoje, bet ir šiaurės Europoje”, – teigė J.Minkevičius.
„Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis pirmiausiai parodo Lietuvos kaip valstybės aukštą kultūros lygį. Tuo tarpu pastaruoju metu jaučiamas vis didėjantis suinteresuotų institucijų abejingumas šiam tikrai unikaliam sakralinio meno paminklui. Geriausiai tai liudija faktas, kad šiais metais Pažaislio vienuolyno restauravimui kelintąsyk neskirta prašytų lėšų pietinio bokšto, kurio avarinę būklę konstatavo jau ne viena komisija, restauravimui”, – teigė šio ansamblio tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Šinkūnaitė.
Parama – simbolinė
Pažaislio muzikos festivalis – didžiausias renginys vienuolyne. Jis sutraukia tūkstančius klasikinės muzikos mylėtojų. Pasak vieno festivalio rengėjų Kauno filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos, kasmet festivalyje apsilanko apie 10 tūkstančių žiūrovų.
„Kai prieš dešimt metų pradėjome rengti šį festivalį, siekėme išpopuliarinti Pažaislio vienuolyną. Manau, kad padedame pritraukti turistų. Deja, ženkliau paremti vienuolyno neišgalime”, – apgailestavo J.Krėpšta.
Festivalio rengėjai, priklausomai nuo koncertų skaičiaus, vienuolynui sumoka iki 10 tūkstančių litų per metus. „Tačiau šios sumos pakanka tik sumokėti už sunaudotą elektrą bei kitiems mokesčiams. Galima sakyti, kad padengiame faktines išlaidas”, – sakė Pažaislio festivalio rengėjas.
Naktimis siaučia jaunimas
Specialistams kelia nerimą, kad nutolęs nuo sostinės objektas tarsi ignoruojamas. „Nenorėčiau menkinti kitų objektų, tačiau Pažaislio vienuolynas yra daug vertingesnis nei statomi Valdovų rūmai, kuriems skiriami šimtai milijonų litų. Unikaliam baroko ansambliui galėtų skirti bent nedidelę dalį šių lėšų. Dabartinė vienuolyno būklė kelia pavojų”, – sakė J.Minkevičius.
Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas pripažino, kad Pažaislio vienuolynui vien miesto valdžios pagalbos nepakas. „Bandysime patys ieškoti lėšų. Tačiau be Vyriausybės pagalbos neišsiversime”, – tikino vicemeras.
Seserys taip pat atkreipė dėmesį, kad miesto valdžia turėtų pasirūpinti tvarka vienuolyno prieigose. Šalia esančioje aikštelėje naktimis siaučia jaunimas. Po jų orgijų aikštelėje galima išvysti ne tik sudaužytus butelius.
Arūnas Andriuškevičius