Tiesioginių merų rinkimų gali tekti palaukti

Politikai kol kas nesėkmingai bando ieškoti išeičių, kaip įgyvendinti seniai brandinamą idėją

Ateinantį rudenį Seimas taps aštrių kovų dėl tiesioginių merų rinkimų lauku. Norint, kad jie būtų įteisinti jau 2006-2007 metų savivaldybių rinkimuose, reikalinga šių metų pabaigoje ir kitų pradžioje visoms politinėms jėgoms sutarti, koks bus savivaldos modelis, įvedus tiesioginius merų rinkimus. Atrodo, iki šiol nėra sutariama, kaip paskirstyti įgaliojimus tarp tiesiogiai renkamo mero ir vietinės tarybos. Tai gali sužlugdyti idėją artėjančiuose rinkimuose miestų ir rajonų šeimininkus išrinkti tiesiogiai.

Rengia pasiūlymus

Seime nėra politinio sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų įvedimo jau ateinančiuose savivaldybių rinkimuose. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, reikalingos Konstitucijos pataisos, kurių svarstymas ir priėmimas yra labai komplikuotas, užima daug laiko ir turi sulaukti plataus politinio spektro palaikymo.

Tačiau dalis parlamentinių partijų atsargiai žvelgia į perspektyvą per pusantrų metų iki savivaldybių rinkimų, kurie vyks 2006-ųjų pabaigoje arba 2007-ųjų pradžioje, parengti ir priimti tiek Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, tiek daugybę įvairių įstatymų pakeitimų.

Vidaus reikalų ministerija dabar rengia pasiūlymus politikams, kaip turėtų atrodyti įgaliojimų pasidalijimas tarp tiesiogiai išrinkto mero ir savivaldybės tarybos. „Rengiame projektą, pagal kurį tiesiogiai išrinktas meras turės plačius įgaliojimus, nes pats savaime bus institucija. Be to, jis vadovaus tarybai“, – „Kauno dienai“ sakė Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas.

Tai reiškia, kad galvojama apie didesnius įgaliojimus turinčius tiesiogiai išrinktus merus. Pasak A.Astrausko, šiuo metu bandoma ieškoti „amortizatorių“, kaip sušvelninti galimus teisinius konfliktus tarp tiesiogiai išrinkto mero ir tarybos daugumos, jeigu abi institucijos priklausys skirtingoms politinėms jėgoms. „Bendradarbiaujame su politikais ir ekspertais, ieškodami išeičių, kad, įgyvendinus tiesioginius merų rinkimus, daugelyje savivaldybių nekiltų teisiniai karai tarp merų ir tarybų“, – sakė A.Astrauskas.

Birželio mėnesį, pasak jo, politikams turi būti pateiktas konkretus įgaliojimų paskirstymo modelis. „Jeigu dėl jo iki vasaros pabaigos bus sutarta įvairiuose politiniuose sluoksniuose, visų pirma valdančiosios daugumos politinėje taryboje, tuomet galima bus rengti konkrečias Konstitucijos bei įstatymų pataisas ir rudenį pradėti jas svarstyti“, – kalbėjo A.Astrauskas.

Konservatoriai – prieš

Tačiau Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų gali nepakakti balsų, jeigu kai kurios įtakingos politinės jėgos joms nepritars. Tuo tarpu nusiteikusiųjų skeptiškai dėl tiesioginių merų rinkimų yra netgi valdančiosiose socialdemokratų bei socialliberalų partijose.

Ypač atsargiai į šią idėją žvelgia didžiausia opozicinė partija – Tėvynės sąjunga. Ji iš principo pritaria tiesioginiams merų rinkimams, tačiau tvirtina, jog dėl galimo korupcijos proveržio savivaldybėse, vietos politikų susipriešinimo ir populistų atėjimo į valdžią kol kas anksti juos įteisinti. Neseniai vykusiame konservatorių tarybos posėdyje buvo priimta tokia nuostata: „Šiuo metu per anksti keisti savivaldos sistemą ir netikslinga įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus“.

Pasak Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus, „Lietuva, kurios daugiau nei pusė gyventojų su nostalgija žvelgia į praeitį, dar nesubrendusi tokiai tiesioginei demokratijai“. Jo teigimu, tiesioginiai merų rinkimai yra „mini Prezidento rinkimai“, o dėl nušalintojo šalies vadovo Rolando Pakso kilęs skandalas rodo, kad ne visada rinkėjai sugeba sėkmingai pasirinkti.

Prieš kurį laiką buvo atlikta Tėvynės sąjungos skyrių apklausa. Iš 27 atsakymus atsiuntusių skyrių 11 nepritarė tiesioginiams merų rinkimams. Pagrindiniai tokios pozicijos argumentai – rinkimuose greičiausiai nugalėtų turtingųjų partijų atstovai arba nepartiniai, bus sumenkintas savivaldybių vaidmuo, o merai taps „karaliukai“, visuomenė šiai naujovei nesubrendo.

Pirmiausiai reikia stiprinti demokratiją

Šeštadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje politikos ir visuomenės ekspertai diskutavo, ar tikslinga įteisinti tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje. Joje nuskambėjo abejonės, ar nebūtų tikslinga susilaikyti nuo tokių rinkimų šalyje, kur „rinkimai dažniausiai vyksta neskaidriai, jų rezultatus nulemia investuojamos didelės, neretai neaiškios kilmės pinigų sumos, kur korupcija yra pasiekusi platų mastą, o demokratinė sistema yra dar per silpna“.

„Tokie rinkimai būtų naudingi korumpuotam šalies elitui, nes supaprastintų vietos valdžios kontrolę – renkant merus tiesiogiai rėmėjams pakaktų nupirkti viešųjų ryšių kampanijas tinkamiems kandidatams“, – tvirtino konferencijoje kalbėjęs kovą su korupcija prižiūrinčios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius.

„Didelis rinkimų kampanijos biudžetas beveik garantuoja pergalę rinkimuose. Dabartiniam korumpuotam šalies elitui tiesioginiai merų rinkimai gali supaprastinti galimybes kontroliuoti vietos valdžią. Nebereikės papirkinėti arba šantažuoti „nesupratingų“ savivaldybės tarybos narių – tiesiog surandi tinkamą politiką mero kėdei užimti ir nuperki jam prašmatnią ryšių su visuomene kampaniją“, – teigė R.Juozapavičius.

Konferencijoje taip pat kalbėjęs Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos narys, advokatas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad savivaldos teisėje trūksta ne merų vienvaldiškumo stiprinimo, o galimybių bendruomenei kontroliuoti pareigūnus ir gintis nuo jų piktnaudžiavimų. Anot jo, planai įvesti tiesioginius merų rinkimus siejami su jų galių padidinimu, nes būtų neekonomiška švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas, kad būtų renkami mažus įgaliojimus turintys merai.

„Tokio merų statuso įvedimas reikštų vienvaldiško, o ne kolektyvinio valdymo sustiprinimą. Tačiau Konstitucija ir visa teisinė sistema pirmenybę teikia demokratiškiems kolektyvinės atstovybės principams“, – teigė advokatas. „Net dabar, kai merai turi mažesnius įgaliojimus, o savivaldybėje dominuoja kolektyvinis – tarybos valdymas, merų veiklos etikos bei skaidrumo užtikrinimas turi problemų. Todėl nerealu tikėtis, kad savivaldybėse sustiprinus vienasmenį valdymą bus įdiegti teisiniai būdai tokiam valdymui kontroliuoti“, – pridūrė K.Čilinskas.

Tačiau šeštadienio konferencijoje teigiamai atsiliepta apie idėją įvesti tiesioginius seniūnų rinkimus. Taip esą vietinei bendruomenei būtų suteikta reali galimybė dalyvauti reikalų tvarkyme ir daryti įtaką vietinės valdžios sprendimams.

Kaip išvengti konfliktų?

Politologas Deividas Vijeikis įsitikinęs, kad, nors tiesioginių merų rinkimų idėja yra labai populiari visuomenėje, „reikėtų gerai pasverti visus tokio politinio žingsnio reikalingumo „už“ ir „prieš“. Pasak jo, pagrindiniai argumentai už tiesioginius merų rinkimus yra savivaldos stiprinimas, savivaldybių savarankiškumo padidinimas, stabilumas ir atsakingumas. „Žmonės galėtų išsirinkti tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki, tiesioginiai merų rinkimai padidintų visuomenės dalyvavimo rinkimuose aktyvumą, tiesiogiai išrinkti merai būtų priversti geriau atstovauti vietos gyventojų – o ne partijų – interesams“, – vardijo „pliusus“ politologas.

Tačiau, anot jo, reikėtų pripažinti, kad esama daug ir svarių argumentų prieš tiesioginius merų rinkimus. „Bene didžiausia problema – neaišku, kaip bus išspręsta valdžių tarpusavio santykių problema vietos savivaldos lygiu. Akivaizdu, kad, jei meras būtų renkamas tiesiogiai, išlaikant egzistuojantį savivaldos modelį, kuriam esant didžiausios galios sukoncentruotos savivaldybių tarybose, padėtis iš esmės nepakistų. Greičiau atvirkščiai: atsirastų dar daugiau problemų ir politinio konflikto židinių“, – tvirtino D.Vijeikis.

Jis siūlo keičiant merų rinkimų sistemą iš pagrindų keisti ir nuo 1995 metų Lietuvoje veikiantį vietos savivaldos modelį. „Pirmiausia kyla klausimas: kaip išvengti užprogramuoto konflikto, kai tarybos dauguma ir meras priklauso skirtingoms politinėms partijoms ir laikosi skirtingų nuostatų principinių savivaldybės veiklos krypčių klausimais? Susiklosčius tokiai situacijai, atsiranda nemaža tikimybė, kad visa savivaldybės veikla gali būti paralyžiuota“, – pastebi politologas.

D.Vijeikis nėra tikras, ar dabartinėje politinėje situacijoje partijos ras atsakymą į šį svarbiausią probleminį klausimą, todėl prognozuoja, kad tiesioginių merų rinkimų sistemos įvedimas susidurs su neįveikiamomis kliūtimis ir dar ilgai nebus įgyvendintas.

Siūlo laikiną kompromisą

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), pasisakanti už tiesioginius merų rinkimus ir kuo didesnius merų įgaliojimus, pripažįsta galimų nesutarimų kilimą tose savivaldybėse, kur tiesiogiai išrinktas meras ir tarybos dauguma priklausys skirtingoms politinėms jėgoms.

Todėl LSA viceprezidentas Bronis Ropė siūlo kurį laiką taikyti kompromisinį variantą tarp tiesioginių ir netiesioginių merų rinkimų. „Galima būtų pereinamajam laikotarpiui nustatyti, kad renkant savivaldybių tarybas ir rinkėjams reitinguojant partijų iškeltus kandidatus, meru išrenkamas tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai reitingo balsų. Tokiais atvejais meru dažniausiai bus išrinktas politikas iš daugiausiai balsų taryboje gavusios partijos ir konfliktų tarp jo bei tarybos neturėtų kilti“, – sakė jis „Kauno dienai“.

Gali būti, kad šis pasiūlymas susilauks palaikymo ir bus įgyvendintas jau per artimiausius savivaldybių rinkimus.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Stasys Mikelis pripažįsta, kad dar esti nemažai nesutarimų dėl savivaldos modelio įvedus tiesioginius merų rinkimus. Tačiau jis tikisi, kad šiuos nesutarimus pavyks įveikti, ir jau 2006-2007 metų rinkimuose merai bus išrinkti tiesiogiai.

Stasys Gudavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.