Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai siūlo Vyriausybei įvesti rinkliavas už naudojimąsi keliais bei atitinkamai sumažinti kitus mokesčius.
Anot LLRI ekspertų, apmokestinimas už naudojimąsi keliais turėtų tapti vieninteliu kelių priežiūros finansavimo šaltiniu, galėtų būti mažinami pajamų ar pridėtinės vertės mokesčiai.
Ekspertai nėra apskaičiavę, kokio dydžio šis mokestis už važiavimą keliais turėtų būti ir nuo kada jis turėtų būti įvestas.
„Šiandien kelių tinklui atnaujinti ir plėsti yra skiriami atskaitymai nuo įvairių mokesčių, didžioji dalis – nuo akcizo už degalus. Mūsų nuomone, tai nėra ekonomiškai ir socialiai teisinga, nes mažai važinėjantys subsidijuoja daug važinėjančius”, – spaudos konferencijoje sakė LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas tokį pasiūlymą vertino skeptiškai.
„Šiandien Seimas tikrai nesutiktų su tokiu pakeitimu, nes tai būtų revoliucija, kuri sujauktų visą egzistuojančią sistemą. Manau, nelabai norėtume žengti tokį žingsnį. Aš tikrai būčiau prieš”, – žurnalistams sakė B. Bradauskas.
Instituto ekspertų nuomone, teisę važiuoti keliais būtų galima įgyti įsigijus specialius lipdukus. Mokesčiai galėtų būti diferencijuojami pagal transporto priemonės masę, pagal kelius ar laiką, kuriuo norima važiuoti, ir panašiai.
G. Steponavičienė pripažįsta, jog kelius finansuojant atskaitymais nuo degalų akcizo kelių tiesimą labiausiai paremia perkantieji daugiau degalų. Tačiau, jos nuomone, tokia diferenciacija nepakankama, nes nėra apmokestinama kelius žalojanti automobilio masė.
LLRI tyrime pastebima, jog apmokestinus kelius gali atsirasti mokamo kelių tinklo vengimo problema – žmonės sieksią važiuoti neapmokestintais keliais ir juos perkrausią.
Šiais metais į Kelių priežiūros ir plėtros programą planuojama surinkti apie 960 mln. litų, kitais – 804 mln. litų. Planai yra kuklūs, nes šių metų viduryje buvo panaikintas vadinamasis „kelių mokestis”, kurio kitąmet būtų buvę surinkta apie 460 mln. litų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas kalbėjo, kad šią „skylę” siūloma Finansų ministerijai „užlopyti” padidinant atskaitymus Kelių programai nuo akcizo, taip pat galbūt ministerijai perimant apie 40 mln. litų įsipareigojimus, prisiimtus 1995-1998 metais.
„Kelių taisymo išlaidos didėja brangstant degalams. Degalų savikaina sudaro apie 30 proc. kelių taisymo sąmatų”, – žurnalistams tvirtino V. Puodžiukas.
Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymą, ši programa yra finansuojama dalimi degalų bei suskystintų dujų akcizo pajamų, mokesčiu už registruotus sunkvežimius, mokesčiais už naudojimąsi transporto priemonėmis, mokesčiais už sunkiasvorius automobilius, mokesčiais už leidimą atlikti darbus kelio juostoje, taip pat biudžeto dotacijomis bei Europos Sąjungos lėšomis.
2005-09-13 13:39