Nepaisant ypatingo populiarumo tarp vairuotojų, naujas BMW „trejetukas” turi stiprių konkurentų: „Mercedes C” ir „Audi A4”. Testuodamas „trejetuką”, nenoromis jį lygini su konkurentais.
„Trejetukas” – koncerno BMW rinkodaros pagrindas. Jis sudaro didžiąją prekybos dalį. Būtent šios klasės automobiliai padėjo populiarinti markę naujose realizacijos rinkose.
Testui buvo parinkta stipri versija – sportinės komplektuotės mašina su 6 cilindrų, 218 AG varikliu. Mašinos charakteris matyti jau iš sėdynių. Siauros sportinės sėdynės su šonais šlaunims, 5 mechaniniai reguliatoriai, elektrinė šoninių „auselių”, sėdynėje prilaikančių liesus vairuotojus, pavara. Tikras lenktynių kaušas, nors ir ne „Recaro”. Tokia versija komforto nesuteikia.
Minimalus interjeras – du prietaisų dubenėliai (spidometras ir tachometras), skalės smulkios, neįpratusiam nepatogios. Du antraeiliai prietaisai įterpti į pagrindinius – tai degalų lygio rodyklė ir ekonometras (pastarasis – niekam nereikalingas garsiesiems BMW varikliams, bet tai – koncerno tradicija) – spustelėjus akceleratorių, jo strėlytė nuolat juda kairėn ir dešinėn.
Originalus degimas – pakabukas automobiliui įjungti (jame – įprastas raktas). Pakabukas įstatomas į elektroninės spynos angą. Tada įjungiama spaudžiant starto mygtuką ir kartu – stabdžio bei sankabos pedalus. Per daug veiksmų, nepatogu. „Renault Laguna” reikalauja mažiau veiksmų – įstatai pakabuką, paspaudi mygtuką, ir variklis veikia.
Nepatogi posūkio signalų svirtis. Ji jungiasi netiksliai, nepripratusiam painiojasi signalai. Dabar suprantama, kodėl kai kurie BMW vairuotojai, ypač skustagalviai, šios svirties iš viso nenaudoja.
Visas šias smulkmenas pamiršti, junginėdamas puikią mechaninę 6 pavarų dėžę ir duodamas darbo nuostabiam varikliui. Įsibėgėja puikiai. Stebina malonus gausmas važiuojant mažomis apsukomis – variklis gerai „traukia”, sparčiai didina greitį. Variklis ypač šaunus esant didelėms apsukoms – parodo visas geriausias savybes. Akceleratoriaus pedalas šiek tiek kietokas, prie jo reikia priprasti. Tačiau variklis akimirksniu sureaguoja į šio pedalo paspaudimus, leisdamas tuoj pat persirikiuoti. (Supranti, kad ne veltui visi ankstesni „trejetukai” buvo vadinami chuliganais.)
Vairas puikiai reaguoja į vairuotojo veiksmus. Mašina nepaprastai stabili, nors varomieji – galiniai ratai. Staigaus posūkio metu mašinos „neužneša”, net jeigu staigiai atleidžiamas akceleratorius. Galima išjungti stabilizavimo sistemą – mašina vis tiek važiuoja tolygiai ir paklusniai.
Komfortas sumažėja važiuojant nelygiu keliu. Amortizatoriai nesuteikia tolygumo. Tokia mašina labai jautri kelio reljefui. Užmiesčio kelyje važiuojant dideliu greičiu automobilis pradeda krypuoti į šalis, todėl reikia tvirtai, abiem rankomis laikyti vairą. Tenka nuolat reguliuoti vairo padėtį, mašina neleidžia atsipalaiduoti. Sportinis modelis nemėgsta tų autostrados ruožų, kur asfalte lieka sunkvežimių įspaustos vėžės. Amortizatoriai nesušvelnina smūgių. Tačiau nereikia pamiršti, kad tai – sportinių bruožų turinti versija. Kitos komplektuotės mašina ne taip dramatiškai reaguoja į asfalto „bangas”.
Kur slypi „trejetuko” populiarumo paslaptis? Jos fantastiškame veržlume. Važiuodamas tokia mašina, nekreipi dėmesio į komforto stygių, brangų aptarnavimą. Svarbiausia greitis. Mašina su charakteriu, kaip neišjodinėtas eržilas. Nemąstantį vairuotoją šis BMW nugali, priverčia tarnauti sau.
Valerijus Rajevskis