Euro saugiklių paieškos

Lietuvoje surengtoje konferencijoje Senojo žemyno teisėsaugininkai kuria euro apsaugos koncepcijas

Vakar Vilniuje darbą pradėjo keturias dienas truksiantis Europos teisėsaugininkų forumas „Euras. Šiaurė – Rytai”. Lietuvos policijos departamento drauge su Vokietijos federaline kriminaline policija bei Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) surengtoje konferencijoje siekiama suburti kovos su klastotėmis ekspertus ir parengti koncepcijas, padėsiančias efektyviau kovoti su eurų padirbinėtojais.

Renginyje dalyvauja policijos, muitinės ir prokuratūros atstovai iš Danijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Baltarusijos, taip pat pareigūnai iš Europolo, Interpolo, Eurojusto (Europos įstaigos teisminio bendradarbiavimo stiprinimui) bei Europos centrinio banko.

„Karštas taškas” – Lietuva

Renginio atidarymo metu kalbėjęs Europolo direktorius Maksas Peteris Ratzelis bei šios konferencijos vadovas Klausas Braunvartas pastebėjo, kad nors Lietuva priskiriama vienam iš trijų didžiausių eurų padirbinėjimo centrų (greta Balkanų šalių ir Kolumbijos), būtent čia kova su klastotojais yra viena efektyviausių. Artėjant euro zonos plėtrai ir žymiai didesniam grynųjų banknotų skaičiaus apyvartoje pasirodymui, teisėsaugininkai pradėjo rengtis galimam pinigų klastočių proveržiui.

Juo labiau kad jau dabar euro padirbinėjimas ir platinimas pasiekė labai aukštą lygį.

„Nuo grynųjų eurų pasirodymo praėjo jau treji su puse metų. Per šį laiką euras įsitvirtino kaip pasaulinė valiuta, tačiau drauge tapo patraukli pinigų klastotojams. Europos centrinio banko pateikiamais duomenimis, iš šiuo metu apyvartoje cirkuliuojančių 40 000 banknotų vienas yra suklastotas. Nors tai nedidelis procentas, visgi kovą su pinigų padirbinėjimu ir platinimu būtina intensyvinti. Užsienio valstybių bendradarbiavimas šioje srityje tampa labai svarbus”, – sakė Europolo direktorius.

Lietuvos Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius patvirtino, kad vieną iš keleto pastaruoju metu nuskambėjusių eurų padirbinėjimo istorijų pavyko ištirti būtent sulaukus kolegų ekspertų iš kaimyninių šalių pagalbos.

„Tai ypač svarbu valstybėms, ketinančioms žengti dar vieną žingsnį integravimosi į Europos Sąjungą kelyje, tapti euro zonos valstybėmis”, – sakė Lietuvos policijos vadovas.

Beje, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje aptikti 106 netikri eurų banknotai, kurių didžioji dalis – 50 eurų nominalo. Lyginant šiuos duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai iš apyvartos buvo išimti 2035 netikri eurų banknotai, kurių dauguma – 100 eurų nominalo, galima kalbėti apie žymiai sumažėjusią netikrų eurų apyvartą. Per dvejus metus paimtų netikrų eurų vertė atitinkamai sudarytų 25 599 ir 701 816 litų.

Priešininkai verti vienas kito

Vieno konferencijos organizatorių, Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Kęstučio Lančinsko teigimu, iš apyvartos paimamų netikrų euro banknotų skaičiaus sumažėjimą iš esmės lėmė policijos atliktos operacijos, kurių metu buvo atskleistos nelegalios netikrų eurų gaminimo laboratorijos. Pernai lapkritį Kaune buvo demaskuota netikrų eurų spaustuvė, kurioje aptikta 90 tūkst. vienetų 100 eurų nominalų padirbtų banknotų. Dar viena spaustuvė, kurioje buvo klastojami 50 eurų nominalo banknotai, buvo išaiškinta šiemet kovo mėnesį.

„Nors Lietuvoje demaskuotos netikrus eurus gaminusios grupuotės dirbo stebėtinai kokybiškai, po išsamių tyrimų pasirodė, jog dalis eurų apsaugos priemonių buvo tik gana vykusiai imituojamos. Nusikaltėliams nepavyko gauti specialaus popieriaus ar panaudoti kitų slaptų technologijų. Tai galima laikyti gera žinia”, – sakė K.Lančinskas.

Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo ruožtu pastebėjo, kad nors euro banknotai apsaugoti pačiomis naujausiomis pinigų apsaugos priemonėmis nuo padirbinėjimo geriau negu bet kurios ES šalies nacionalinė valiuta, nusikalstamų grupuočių tai nesustabdo. Praėjusių metų Europolo ataskaitoje pabrėžiama, kad padirbtų euro banknotų kokybė nuolat gerėja.

Prognozuojama, kad, Lietuvoje įvedus eurą ir prasidėjus litų keitimui į šią valiutą, nusikaltėliai mėgins išplauti netikrus iš anksto pasigamintus eurus.

„Neatmetama galimybė, kad tuo pat metu į mūsų vidaus rinkų gali plūstelti dideli kiekiai netikrų pinigų. Akivaizdu, kad tokia situacija reikalauja tinkamo policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pasirengimo atremti galimas grėsmes. Būtina efektyviai išnaudoti tarptautinės paramos ir bendradarbiavimo galimybes, kurias suteikia Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, Europolas, kitos institucijos”, – dėstė G.Furmanavičius, pasidžiaugęs Lietuvos policijos profesionalumu atskleidžiant netikrų eurų padirbinėjimo atvejus.

Ieškoma naujų priešnuodžių

Konferencijoje kalbėjęs premjeras Algirdas Brazauskas, euro įvedimą pavadinęs vienu svarbiausių valstybės prioritetų, žadėjo aktyviai prisidėti prie Bendrijos veiksmų stiprinant euro apsaugą.

„Lietuva aktyviai rengiasi euro įvedimui. Jau priimti kai kurie svarbūs organizaciniai sprendimai siekiant užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvoje nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Mes taip pat stengsimės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kovos su euro padirbinėjimu srityje. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos bankas paskirtas atlikti nacionalinių monetų analizės ir padirbtų pinigų centrų funkcijas”, – sakė premjeras.

Renaldas Gabartas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.