Pasaulinė energetinė krizė netrukus gali smogti patiems jautriausiems ir pažeidžiamiausiems Lietuvos socialiniams sluoksniams. Ar Vyriausybė pasiruošusi atsilaikyti prieš numanomus ekonominius sunkumus? Apie tai „Ekstros” pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte.
– Tikiu, kad nėra tokios valstybės, kurios vyriausybė nereaguotų į pasaulyje vykstančius ekonominius įvykius. Kiekviena vyriausybė siekia, kad šalies gyventojai nepatirtų nuostolių dėl pasaulyje vykstančių pokyčių, – „Ekstrai” teigė Vilija Blinkevičiūtė. – Per pastaruosius metus šalies ūkyje sparčiai augo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, jis realiai padidėjo daugiau nei 5 proc. Šiemet didėjo minimali alga, augo ir dar augs įvairių biudžetinių įstaigų darbuotojų – mokytojų, medikų, socialinių darbuotojų atlyginimas. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija liepos mėnesį buvo 453 litai, tai yra 12 proc. didesnė nei praėjusių metų pabaigoje. Nuo bazinės pensijos, draudžiamųjų pajamų augimo priklauso ir kitų socialinio draudimo išmokų dydis – pvz., neįgalumo, našlaičių pensijos ir t.t. Taigi įvairių išmokų dydis augo sparčiau negu kainos. Manau, kad augimas nesustos ir ateinančiais metais.
Jau netrukus pradėsime derybas Trišalėje taryboje dėl tolesnio minimalios algos kėlimo, planuodami ateinančių metų „Sodros” ir valstybės biudžetus, galvojame apie pensijų, atlyginimų, kitų išmokų didinimą. Mūsų Vyriausybė šiuo metu jau svarsto įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti minimaliojo ir kitų darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų indeksavimo tvarką. Paprastai kalbant, šiuo įstatymu mažiausias pajamas gaunančius gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo galimos infliacijos padarinių.
Taip pat noriu priminti žmonėms, kurie su nerimu laukia šildymo sezono, kad Vyriausybė jau yra pritarusi valstybės remiamų pajamų didinimui. Nuo spalio 1 d. šios pajamos didės nuo 135 iki 155 litų. Tai labai svarbu gaunantiems mažas pajamas žmonėms, nes augančios remiamos pajamos didesnei grupei žmonių – daugiausia pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams – garantuos teisę gauti valstybės kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį. Mūsų skaičiavimais, kompensacijas už šildymą ir vandenį nuo spalio turėtų gauti beveik 15 tūkst. žmonių daugiau, o iki šiol tokias kompensacijas gaunantiems asmenims valstybės parama gali šiek tiek išaugti.
– Nedarbas lyg ir mažėja. Lyg ir dėl emigracijos, lyg ir dėl ekonomikos pakilimo. Tačiau vis gausėja pranešimų apie „gastarbeiterius” iš Rytų. Kokie pastebimesni darbo rinkos pokyčiai numanomi artimiausiais metais?
– Mūsų tikslai ambicingi – per ketverius metus sukurti ne mažiau kaip 150 tūkst. naujų darbo vietų. Tačiau pagrindinis uždavinys yra ne darbo vietų skaičius, o kokybė – mūsų žmonės turi dirbti saugiose, gerai mokamose darbo vietose. Kad ir kokia būtų darbo rinkos politika, pagrindą užimtumo pokyčiams sudaro ūkio raida.
Daugiausia darbo vietų artimiausiais metais bus steigiama pramonėje, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, sandėliavimo, informacinių technologijų, verslo paslaugų, viešbučių ir restoranų sektoriuose. Daugiausia galimybių įsidarbinti turės kvalifikuoti darbininkai, technikai, aptarnavimo sferos darbuotojai, tarnautojai.
Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos yra ir kuo toliau, tuo labiau bus ribotos.
Analizuodami darbo rinkoje vykstančias tendencijas, matome, kad didėjanti darbo jėgos paklausa pamažu viršys darbo biržose užsiregistravusių bedarbių skaičių. Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai, nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Tai reiškia, kad nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Todėl dabar pagrindinis mūsų tikslas yra investuoti į žmogų, jo profesinę kvalifikaciją, tobulinti jo gebėjimus prisitaikyti ir išsilaikyti darbo rinkoje. Žmonės, turintys nepaklausias profesijas, neturi bijoti persikvalifikuoti. Būtent tam skiriamos ir Europos socialinio fondo lėšos. Su jų pagalba didinsime dirbančių žmonių ir bedarbių gebėjimą lanksčiai reaguoti į darbo rinkos pokyčius, skatinsime darbo jėgos profesinį ir geografinį mobilumą. Turime tobulinti profesinio rengimo sistemą, labai svarbu, kad žmonių profesinis rengimas atitiktų darbo rinkos poreikius. Jauni žmonės, kurie mokosi, turi būti rengiami konkrečiam darbui.
– Kokias pastangas numačiusi Vyriausybė, kad užsieniuose dirbantys tautiečiai pradėtų traukti namo?
– Vyriausybė iki šių metų pabaigos turės paruoštas priemones, kurios bus skirtos darbui su į kitas šalis dirbti išvykusiais mūsų piliečiais ir skatins ekonominius migrantus grįžti į tėvynę. Ieškome būdų juos informuoti apie padėtį Lietuvoje, kylančius atlyginimus, naujas darbo vietas. Esame atlikę keletą tyrimų, kurie rodo, kad vyrauja trumpalaikė migracija – dauguma išvykstančiųjų ketina padirbėti keletą metų ir grįžti. Šiuo metu kartu su Viešosios politikos ir vadybos institutu atliekame mokslinį tyrimą „Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į tėvynę priemonės”. Šio tyrimo rezultatus panaudosime planuodami priemones, skatinančias migrantus grįžti.
– Kadangi ministrė atstovauja Naujajai sąjungai, būtų smalsu išgirsti, ar šūkis „Nusipelnėme gyventi geriau” dar aktualus, ar realijoms keičiantis bus koreguojami ir šūkiai?
– Klausimas įdomus, tačiau ne itin tikslus. Su šiuo šūkiu į prezidento rinkimus ėjo Artūras Paulauskas, kai mūsų partijos – Naujosios sąjungos – apskritai dar nebuvo. Tačiau, gerbdama jūsų žurnalą ir Artūrą Paulauską, vis dėlto pabandysiu į jį atsakyti.
Sakykite, o jūs patys nesijaučiate nusipelnę gyventi geriau? Smalsu būtų rasti bent vieną žmogų, kuris nesijaučia nusipelnęs gyventi geriau. Esu šventai įsitikinusi, kad tokių nėra. Tačiau yra tokių, kurie jau šiandien gyvena geriau nei yra to nusipelnę.
Bet tos išimtys tik patvirtina, kad tas šūkis yra teisingas. Tiesa, jis niekada nebus absoliučiai įgyvendintas. Ir ačiū Dievui, nes siekis gyventi geriau yra bet kokios pažangos variklis. Todėl jis yra amžinas ir priimtinas bet kokioje pasaulio valstybėje, bet kurioje visuomenėje.
Ar tai populistinis šūkis? Žinoma. Smalsu būtų išgirsti bent vieną nepopulistinį šūkį. Gal jūs žinote tokį? Paties šūkio žanro paskirtis yra populistinė – belstis į kiekvienas duris, kiekvieną langą, kišenę ar širdį. Žinoma, gerai, kai prisibeldęs ateini į valdžią ir gali siekti įgyvendinti kaip galima daugiau tautai duotų pažadų.
Ir vis dėlto šūkis „Nusipelnėme gyventi geriau”, man regis, aktualiausias yra mūsų šalies pensininkams. Kas jau kas, o po keliasdešimt metų dirbę įvairiausiose srityse, jie tikrai yra nusipelnę gyventi geriau. Man, kaip ministrei ir kaip žmogui, yra džiugu, kad pastaruosius keletą metų pavyksta šitiems tikrai nusipelniusiems žmonėms šiek tiek pridurti prie pensijos. Būsiu dar laimingesnė, jeigu tas „šiek tiek” bus vis didesnis.
– Gyventojų senėjimas – dar viena problema, kuri netolimoje ateityje gali atsiliepti socialiniais skauduliais. Ar gimstamumo skatinimas, jaunų šeimų rėmimas taps valstybės prioritetais, ar tik kai kurių partijų rinkimų šūkiais?
– Nenorėčiau sutikti, kad jaunų šeimų rėmimu susirūpinama tik prieš rinkimus. Ministre dirbu jau beveik penkerius metus ir manau, kad per šį laikotarpį buvo priimta nemažai tokių sprendimų, kuriuos jaunos šeimos įvertino labai teigiamai – pradėjome mokėti „vaiko pinigus” kiekvienam vaikui, didinome išmoką gimus kūdikiui, motinystės išmoką, kasmet vis daugiau lėšų skiriama padėti nepasiturinčioms šeimoms paruošti vaikus mokyklai ir t.t. Tačiau jaunų šeimų rėmimas vyksta ne tik per socialinės apsaugos ar paramos sistemas, bet ir per kitas – finansų, ūkio, švietimo.
Vis dėlto manau, kad kiekvienai šeimai vaiko gimimas yra labai individualus dalykas, todėl šeimos apsisprendimą turėti vaikų nulemia ne tik socialinės garantijos, bet ir dar daugybė kitų veiksnių: darbas, pajamos, būsto turėjimas, vaikų priežiūros paslaugos, sveikatos sistemos lygis, moralinės vertybės.
Visuomenėje susiformavę stereotipai taip pat sąlygoja šeimų apsisprendimą. Gausi šeima daugeliui asocijuojasi su daugybe rūpesčių bei nepritekliais. Daug vaikų gimsta ne santuokoje. Antra vertus, formuodami šeimos politiką, pripažįstame egzistuojančių šeimos formų įvairovę ir į ją atsižvelgiame. Manau, kad praeis dar ne vienas dešimtmetis, kol jaunos šeimos jausis saugios ir norės auginti daug vaikų.
Demografinėms problemoms spręsti Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategiją. Šioje strategijoje išanalizuotos šalies demografinės problemos, numatyti būdai joms spręsti.
Paminėsiu keletą: didinti jaunimo užimtumą, plėtoti lanksčias užimtumo formas, sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas. Toliau bus plečiamos būsto pasirinkimo galimybės. Jaunoms vaikus auginančioms šeimoms bus kompensuojamos palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, parengta Socialinio būsto fondo plėtros trimetė programa. Numatoma kompensuoti dalį nuomos mokesčio mažas pajamas turinčioms šeimoms, nuomojančioms būstą privačiame sektoriuje ir turinčioms teisę į socialinį būstą.
O kokie artimiausi realūs darbai, kuriuos žmonės pajus per savo kišenę? Laipsniškai didinsime motinystės pašalpas (iki 100 proc. buvusio darbo užmokesčio), pratęsime „vaiko pinigų” – 50 litų išmokos mokėjimo laikotarpį, kol vaikas sulauks pilnametystės, įvesime specialią išmoką nepasiturinčių šeimų vaikams mokyklai pasirengti ir t.t.
– Kaip vertinate koalicijos partnerės B.Vėsaitės teiginius, kad bus priešinamasi „gastarbeiterių” iš Rytų išnaudojimui? Ar daug darbo jėgos teks Lietuvai importuoti?
– Noriu patikinti, kad šiuo metu situacija valdoma – Lietuvos darbo birža, išduodanti leidimus ne ES šalių piliečiams dirbti Lietuvoje, pakankamai griežtai kontroliuoja šį procesą, todėl baimintis darbuotojų antplūdžio iš kitų šalių tikrai nereikia.
Šiandien kalbėjausi su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriais, jie mane patikino, jog mūsų šalyje nėra užfiksuota nelegaliai dirbančių užsienio šalių piliečių, skirtingai nei kai kuriose ES šalyse senbuvėse, kuriose tai yra didelė problema. Mūsų šalyje prieš išduodant leidimą įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiui įsitikinama, kad Lietuvoje tokio specialisto nėra. Pirmiausia turi būti panaudojama mūsų darbo jėga, įdarbinami mūsų žmonės.
Siekdami šių tikslų, raginame verslininkus perkelti gamybą į regionus, paskirstyti ją po visą Lietuvos teritoriją, ten, kur yra daugiau bedarbių. Taip pat raginame ir mūsų žmones, kurie yra gana sėslūs, rinktis darbą ir toliau nuo namų, nebijoti keltis ten, kur siūlomas darbas, arba darbdavius raginame organizuoti darbuotojų vežimą į darbo vietas. Daug dirbame siekdami į darbo rinką grąžinti ilgalaikius bedarbius, žmones, pripratusius gyventi iš pašalpų. Pastaruoju metu sukeltas ažiotažas dėl darbo jėgos iš Rytų tikrai neturi išgąsdinti mūsų darbuotojų, jie tikrai nepraras savo darbo vietų, dėl tų žmonių, kurie sutiktų tą patį darbą dirbti už mažesnį atlyginimą.
– Kokie jausmai – liūdesys, pasididžiavimas – vyrauja, kai žvelgiate į socialinėje srityje atliktus darbus. Kas atliktina artimiausiu metu?
– Darbas socialinėje srityje yra pirmasis ir vienintelis mano darbas, kurį dirbu daugiau nei 20 metų. Labai gerai pažįstu šią sistemą, todėl galiu objektyviai vertinti joje vykstančius pokyčius.
Kai prieš penkerius metus tapau ministre, buvo ypač sunkus laikotarpis po Rusijos krizės, tada keldavausi ir guldavausi su mintimi apie pensijas – iš kur gauti lėšų joms išmokėti, ar jos nevėluos, ką daryti su badaujančiais bankrutavusių įmonių darbuotojais, ką pasakyti po kelis mėnesius pašalpų nesulaukiančioms motinoms, kaip sustabdyti šuoliais augantį nedarbą. Kai palyginu šiandieną ir tą buvusią situaciją, galiu jaustis ramiau, kad pagrindinius skaudulius pavyko sustabdyti. Be abejo, kai pagalvoju ir pamatau, kokias socialines garantijas, galimybes turi Europos Sąjungos senbuvių šalių žmonės, suprantu, kiek daug dar turime padaryti. Tai ir yra mano darbo tikslas bei variklis.
Rimantas Varnauskas
„Ekstra”