Vis daugiau kaimo gyventojų susigundo anksčiau pasitraukti iš žemės ūkio veiklos

Nuo rugsėjo 1-osios prasidėjo antrasis 2005 m. paraiškų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemones priėmimo etapas. Kaimo plėtros plano (KPP) paramą administruojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paraiškas priima pagal keturias KPP priemones: „Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Standartų laikymasis“, „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ ir priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Retų gyvulių ir paukščių programą. Taip pat bus tęsiamas nuo balandžio prasidėjęs paraiškų priėmimas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Tikisi didesnio aktyvumo

„Remiantis ankstesnių paraiškų surinkimo etapų rezultatais, galima daryti išvadą, kad žemdirbiai vis aktyviau siekia pasinaudoti Kaimo plėtros plano priemonių teikiama parama. Jų susidomėjimas šiuo planu vis didėja, todėl galime tikėtis antrajame šių metų paraiškų surinkimo etape sulaukti dar daugiau paraiškų“, – sakė NMA direktorius Saulius Silickas.
Per pirmąjį šių metų paraiškų surinkimo etapą, kaip ir anksčiau, didžiausio susidomėjimo sulaukė „Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ – šiai priemonei paraiškas jau pateikė kone 4 tūkst. kaimo gyventojų, ketinančių pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos. Šioje programoje gali dalyvauti ne jaunesni kaip 55 metų žemdirbiai (vyrai iki 62,5 metų, moterys iki 60 metų), perleidžiantys savo valdą arba jos dalį tam tikrus reikalavimus atitinkančiam perėmėjui; smulkaus pieno ūkio savininkas (dar nesulaukęs 70 metų), 2004-01-01 turėjęs ne daugiau kaip keturias melžiamas karves, įregistruotas Gyvulių registre, ir apsisprendęs atsisakyti prekinės žemės ūkio gamybos, perleidžiantis individualią pieno kvotą į bendrosios nacionalinės kvotos rezervą; ūkio darbuotojas, dirbęs prekinę žemės ūkio gamybą nutraukusio ūkininko ūkyje. Parama teikiama 15 metų arba iki paramos gavėjui sukaks 75 metai, išskyrus ūkio darbuotojus, – jiems parama skiriama, iki jie sulauks pensinio amžiaus.
Nemažai dėmesio sulaukė ir kitos priemonės, pavyzdžiui, šiemet paraiškas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ pateikė beveik 1 tūkst. pareiškėjų. Gauti paramą pagal priemonę „Standartų laikymasis“ šiais metais pretenduoja daugiau nei 800 asmenų.
NMA vadovų ir specialistų, administruojančių KPP paramą, teigimu, agentūra nuolat tobulina paraiškų vertinimo tvarką, supaprastina jų formas. Taip siekiama, kad ūkininkai veiksmingiau pasinaudotų KPP parama ir patys sugebėtų užpildyti paraiškas, reikalingas jai gauti.
Šiais metais Kaimo plėtros plano priemonėms įgyvendinti skirta apie 562 mln. litų. Pernai paraiškas pateikusiems žemdirbiams jau išmokėta daugiau kaip 298 mln. litų, o per trejus metus paramos gavėjams planuojama skirti apie 1,63 mlrd. litų.

Skatinamas ir jaunimas

Nuo rugsėjo 1-osios NMA taip pat pradėjo rinkti paraiškas gauti paramą pagal dvi Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones. Iki gruodžio 1 d. pareiškėjai galės teikti paraiškas pagal priemonę „Miškų ūkis“ bei priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis – „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ ir „Žemės ūkio bei artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“. Iki spalio 31 d. taip pat bus tęsiamas paraiškų priėmimas pagal BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“. Pagal šią priemonę paraiškos pradėtos rinkti nuo liepos 18 dienos.
„Bendrojo programavimo dokumento priemonės, pagal kurias nuo rugsėjo jau priiminėjamos paraiškos, leis pagerinti ekonomines ir ekologines miškų funkcijas, užtikrins prevencines priemones nuo stichinių nelaimių, sudarys puikesnes sąlygas gyventi ir dirbti kaime, didinti kaimo gyventojų užimtumą ir pajamas. O priemonė žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkodarai gerinti žemės ūkio produktams suteiks pridėtinę vertę ir padidins jų konkurencingumą“, – teigė S.Silickas.
Pagal Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones agentūra per porą mėnesių priėmė ir užregistravo iš viso 2 tūkst. 75 paraiškas. Bendra prašomos paramos suma siekia 797 mln. litų. Didžiausio pareiškėjų susidomėjimo sulaukė priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (824 paraiškos) ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (753 paraiškos). Pasak S.Silicko, šiuo metu NMA su žemdirbiais jau yra pasirašiusi 468 struktūrinės paramos teikimo sutartis, kurių bendra suma – 159,9 mln. litų.

Gali sulaukti ir nekviestų svečių

Nemažai daliai mūsų žemdirbių, siekiančių pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, dar tenka rūpintis ir kitais reikalais – pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai į jų valdas atvyksta nekviestų svečių: apsimetę kontrolieriais, jie už patikrinimą žemdirbius prašo sumokėti nemažas pinigų sumeles. NMA kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, kitomis teisėtvarkos struktūromis imasi konkrečių prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam piktnaudžiavimui. Šio faktų padažnėjo liepos viduryje, kai NMA Kontrolės departamento specialistai pradėjo kontrolines patikras.
„Mūsų įstaigos darbuotojai kontrolines deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų patikras atlieka griežtai laikydamiesi nustatytų procedūrų ir ES reikalavimų. Kiekvienas tikrintojas privalo turėti ūkininko pateiktos paraiškos originalą arba kopiją su žemėlapiais, kuriuose įbraižyti ūkininko deklaruoti laukai, bei palydovinį GPS sistemos ploto matavimo prietaisą. Pareiškėjo paprašyti, agentūros darbuotojai turi parodyti darbuotojo pažymėjimus, be to, į tikrinamus ūkius NMA specialistai paprastai atvyksta agentūros logotipu paženklintais automobiliais. O kilus įtarimų, kad atvyko ne NMA atstovai, ūkininkams derėtų telefonu kreiptis į savo agentūros teritorinius skyrius ir išsiaiškinti.
Abejonėms pasitvirtinus, reikėtų iš karto pranešti policijai“, – patarimus dalijo agentūros vadovas S.Silickas.
NMA darbuotojų teigimu, agentūra kasmet priima apie 560 tūkst. paraiškų, atlieka maždaug 44 tūkst. kontrolinių patikrų. Kontrolinės deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų patikros vykdomos pareiškėjų iš anksto neįspėjus, ūkininkai jose neprivalo dalyvauti. Radus neatitikimų, ūkininkams paštu išsiunčiamos patikrų rezultatų kopijos. Pastaruoju metu jau atlikta per 6 tūkst. patikrų, o iš viso joms atrinkta apie 14 tūkst. paraiškų.

Kęstutis Pranckevičius, Virginija Kvedarienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.