Daugelio klaipėdiečių dėmesį patraukia išorinės reklamos stendai, dalis kurių pastebimai išsikiša už reklamai numatyto skydo ribų. Vyriausiasis miesto dailininkas teigia, kad tokia reklamos forma nelegali, o miesto biudžetas praranda dalį pajamų.
Vienas mobiliojo ryšio operatorius reklaminiuose stenduose siūlo sukti savo šeimos lizdus ir kalbėti be jokių apribojimų. Tačiau reklaminiame stende šie lizdai susukti virš oficialiai patvirtintų reklaminių vitrinų.
Visas reklamas mieste derinantis vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis „Vakarų ekspreso” paklaustas apie tokias reklamas turėjo ką pasakyti.
„Grįžęs iš atostogų pamatęs šias reklamas labai nustebau”, – sako M. Petrulis.
Jis patvirtino, kad su juo tokios reklamos formos, nors tai daryti privalu, niekas nederino. Dailininkas įsitikinęs, kad reklaminius stendus ir vitrinas eksploatuojanti bendrovė pažeidžia galiojančią tvarką.
„Tai ne tik gadina prie stotelių įrengtų reklaminių vitrinų estetinį vaizdą, tačiau tokiu būdu dar išvengiama papildomai mokėti ir rinkliavą miestui”, – įsitikinęs M. Petrulis.
Dailininkas žadėjo asmeniškai su fotoaparatu fiksuoti šiuos pažeidimus ir siekti, kad būtų užtikrinta tvarka.
Pagal mieste patvirtintą tvarką, Savivaldybei priklausančioje teritorijoje arba ant Savivaldybės pastatų esančius reklamos stendus eksploatuojančios bendrovės už 1 kv. m. reklaminio stendo plotą per mėnesį moka 30 litų rinkliavą. Miesto senamiestyje esantiems reklamos stendams taikoma net 45 litų analogiška rinkliava.
Nesunku paskaičiuoti, kad maždaug 2 kv. m ant vieno stendo papildomai atsiradusio reklaminio ploto miestui per mėnesį atneštų nuo 60 iki 90 litų papildomų pajamų. O jei paskaičiuoti, kad vien šalia autobusų stotelių ir kitose miesto vietose įrengtų apšviečiamų vitrinų Klaipėdoje yra beveik 90, tai susidaro nemaža kelis tūkstančius litų siekianti suma.
Stotelėms atskira tvarka
Lina Kryževičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė patvirtino, kad minimi reklaminiai stendai prie stotelių priklauso bendrovei UAB „JCDacaux Lietuva” (buvusi „Unicom”).
Anot jos, su šia bendrove yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys ir jos reklaminiams stendams nėra tiesiogiai taikomos Savivaldybės numatytos rinkliavos, nes taip miestas kompensuoja bendrovei stotelių įrengimo ir priežiūros išlaidas.
Nepaisant to, „JCDacaux Lietuva” yra daugiausia rinkliavų už išorinės reklamos plotus mokanti bendrovė. Praėjusiais metais iš maždaug 800 tūkst. litų rinkliavų, kurias gavo miestas, trečdalį sumokėjo „JCDacaux Lietuva”.
Pačios bendrovės „JCDacaux Lietuva” komentaro dėl reklamos plotų gauti nepavyko, nes su spauda galinti bendrauti įmonės vadovė yra išvykusi.
Tačiau pagal bendrovės tinklapyje pateiktą informaciją galima paskaičiuoti, kad pati bendrovė 1 kv. m reklaminio stendo ploto vidutiniškai parduoda po 400 litų be PVM per mėnesį ir brangiau. Į šią kainą įskaičiuotos ir reklaminio stendo gamybos, bei pakabinimo išlaidos.
Griežtins kontrolę
Miesto dailininkas M. Petrulis sako, kad praėjusiais metais jam atėjus dirbti ir ėmus griežčiau kontroliuoti išorinę reklamą rinkliavų surinkimas ženkliai pagerėjo. Planuojama, kad šiemet rinkliavų bus surinkta dar daugiau. Iki rugsėjo 1 d. miesto biudžetą jau papildė beveik 580 tūkst. litų.
Tačiau lauko reklamos įmonės dar turi ir daugiau būdų, kaip sumažinti mokesčius miestui ir padidinti savo pelną. Galiojanti tvarka joms leidžia net 3 mėnesius per metus nemokėti rinkliavų jei stenduose talpinama socialinė reklama, tačiau mieste neegzistuoja nepriklausoma tarnyba, bei nėra sukurta sistema, kuri kontroliuotų šį procesą.
O pinigai šioje rinkoje sukasi nemaži. Vien „JCDacaux Lietuva” uostamiestyje valdo 373 reklamines plokštumas, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 2000 kv. metrų. Net atmetus socialinei reklamai skirtus tris mėnesius ir taikant vidutines nuolaidas „JCDacaux Lietuva” pajamos per metus uostamiestyje yra maždaug 4 mln. litų be PVM. Pridėjus kitų analogiškas paslaugas teikiančių įmonių pajamas, ši suma gali būti du kartus didesnė.
Taip pat galima paskaičiuoti, kad jei visiems „JCDacaux Lietuva” valdomiems reklaminiams stendams būtų taikoma miesto nustatyta rinkliava, ši kompanija į miesto biudžetą per metus galėtų sumokėti apie 600 tūkst. litų rinkliavų.
Edgaras Valeckas
„Vakarų ekspresas”