Turtingųjų klube mokėti tenka ir vargšams II

Buvęs vyriausiasis euroderybininkas, dabartinis Seimo narys Petras Auštrevičius tvirtina, esą Europos Sąjungos direktyva dėl degalų akcizų, be kita ko, lemianti aukštas kuro kainas, pasirodė 2003 metais, kai derybos dėl mūsų šalies narystės jau buvo pasibaigusios.

„Mes tada tik paprašėme pereinamojo laikotarpio – tai jau nebuvo derybų klausimas. Į jį reagavome kaip valstybė-stebėtoja. Vyriausybė nematė reikalo sugrįžti prie šio klausimo, nes mūsų akcizai buvo mažesni nei daugelio Europos valstybių. Be to, 2003 metais degalų kainos buvo gerokai mažesnės nei dabar, nebuvo tokios makroenergetinės situacijos, nebuvo tokios krizės. Tada nei mes, nei Europos Komisijos ekspertai negalėjo prognozuoti, kaip augs Kinija, koks bus naftos gamybos potencialas, kaip tai atsilieps degalų kainoms”, – „Vakarų ekspresui” sakė P. Auštrevičius.

Anot jo, Lietuvos derybininkai esą buvo tarp tų, kurie reikalavo ilgesnio pereinamojo laikotarpio pasiekti minimaliems direktyvoje numatytiems akcizams. Kitos šalys esą sutiko tai padaryti ketveriais-penkeriais metais anksčiau.

„Jau tuomet norėjome degalų kainų augimą padaryti kuo mažiau skausmingesnį. Mano nuomone, dabartinėje situacijoje Lietuva gali būti viena iš valstybių, kuri pasiūlytų peržiūrėti priimtus sprendimus dėl akcizų degalams. Jeigu šalyje būtų politinis susitarimas ir mūsų atstovai pagrįstų savo prašymą pakankamai svariais argumentais ir surastų partnerių ES, manau, būtų įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų”, – įsitikinęs buvęs vyriausiasis euroderybininkas.

Akcizai tik didės

Lietuvos Finansų ministerijos „Vakarų ekspresui” pateiktais duomenimis, akcizai degalams šalyje jau buvo padidinti du kartus. 2003-iųjų sausio 1 d. akcizas dyzelinui buvo padidintas nuo 720 iki 860 litų už tūkstantį litrų. Nuo praėjusių metų pradžios jis buvo padidintas iki 1002 litų, o akcizas benzinui – nuo 1250 iki 1318 litų. Ministerijos atstovų tvirtinimu, kitąmet akcizų degalams didinti nesiruošiama.

Finansų ministerija tvirtina, kad Lietuvai yra skirtas maksimalus, kokį tik yra gavusios kitos ES šalys, laikotarpis minimaliems akcizams įsivesti. Estijoje pereinamieji laikotarpiai baigsis 2010-ųjų pradžioje. Lietuvoje akcizas benzinui 1240 litų už tūkstantį litrų ribą turi pasiekti 2011 metais. Dyzelinui 1140 litų už tūkstantį litrų akcizą Lietuva turės įvesti iki 2013 metų.

Vis dėlto yra numatytos ir tarpinės datos su konkrečiais minimaliais akcizais. Štai 2008-ųjų pradžioje akcizas tūkstančiui litrų benzino Lietuvoje turės siekti 1116 litų, o dyzelinui – 947 litus. 2011-ųjų pradžioje dyzeliniui kurui akcizas turi būti padidintas iki 1043 litų.

Meilė piliečiams – ne Lietuvoje

Kad apgintų savo piliečius nuo didėjančių kuro kainų, Prancūzijos premjeras Dominikas de Vilepinas praėjusią savaitę pranešė, kad kiekvienam prancūzui bus išmokėta po 75 eurus (apie 260 litų) siekiančios kompensacijos.

Lenkijoje rugsėjo 5-ąją finansų ministro sprendimu, akcizas benzinui buvo sumažintas 25 grošais (19,8 lietuviško cento) už 1 litrą produkto. Jis tapo 1395 zlotai (320 eurų) už tūkstantį litrų benzino. Iki tol Lenkija taikė 1645 zlotų (377 eurų) akcizą. Sumažindama akcizą Lenkija nenusižengė ES teisės aktams, mat nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos ji, kaip ir Lietuva, turi taikyti 287 eurų akcizą. Tiesa, minimalius akcizus kurui ji turi pradėti taikyti greičiau nei Lietuva – jau 2009 metais, tad kuro kainų šuolis bus neišvengiamas ir šioje šalyje. Sumažindama akcizą Lenkija nenusižengė ES teisės aktams, mat nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos ji, kaip ir Lietuva, turi taikyti 287 eurų akcizą. Tiesa, minimalius akcizus kurui ji turi pradėti taikyti greičiau nei Lietuva – jau 2009 metais, tad kuro kainų šuolis bus neišvengiamas ir šioje šalyje.

Latvijos ekonomikos ministerija rengiasi kreiptis į Europos Komisiją su prašymu leisti įsivežti pigesnių degalų iš Rusijos ir Baltarusijos. Dabar tokių degalų Baltijos šalys įsivežti negali, nes jie neatitinka ES standartų. Latvijos Degalų gamintojų ir prekiautojų sąjungos prezidentas Jevgenijus Kisielis sakė derėjęsis su Novopolocko naftos perdirbimo gamykla dėl degalų įsigijimo 5-7 santimais (24-34 centais) pigiau nei perkant iš „Mažeikių naftos”.

„Mažeikių naftos” atstovas G. Karsokas savo ruožtu tikina, esą Latvijoje ir Estijoje apie 70 proc. didmeninės dyzelino rinkos jau užima Baltarusijos bendrovės, bet dėl to šis kuras tose šalyse nesąs pigesnis.

„Beje, praėjusį ketvirtadienį pagal oficialius duomenis, dyzelino kaina Vilniuje, Taline ir Rygoje buvo vienoda, o benzino kaina Lietuvos sostinėje buvo mažiausia, nors didmeninės „Mažeikių naftos” degalų kainos Baltijos šalims buvo vienodos. Penktadienį benzinas pigesnis buvo jau Rygoje, tad ne vien „Mažeikių nafta” nulemia galutinę kainą”, – tvirtino G. Karsokas.

Ką daro Lietuvos valdžia?

Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas praėjusią savaitę teigė, kad šalies valdžia negali nei mažinti akcizo mokesčio degalams, nei leisti importuoti pigesnį benziną iš NVS šalių, nei priversti „Mažeikių naftą” mažinti savo produkcijos kainas.

Liberalcentristai savo ruoštu praėjusią savaitę pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Vyriausybę ir pasiūlyti jai siekti galimybės sumažinti naftos produktų akcizą, privalomą naftos produktų atsargų kiekį, kokybės reikalavimus. Tam reikėtų kreiptis į Europos Komisiją. Dėl šios rezuliucijos Seimas turės apsispręsti šiandien.

Martynas Vainorius

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.