Ikimokyklinio ugdymo įstaigų programos neatitinka šiandieninių poreikių, bendrojo lavinimo mokyklos susipriešinusios, profesinis išsilavinimas vadinamas neprestižiniu, daug abiturientų neišlaiko valstybinių egzaminų. Tokias spręstinas problemas teigia įžvelgianti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
„Problemų yra ir bus, jų sprendimas veda į naują kokybę, kurios visi siekiame. Manau, labai svarbu, kad visos švietimo sistemos posistemės derėtų, o derinamos programos leis siekti geresnio išsilavinimo”, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo A. Pitrėnienė.
Anot A. Pitrėnienės, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms „trūksta formų įvairovės”, o programos neatitinka šeimų poreikių.
Tačiau 2007 metais, parlamentarės tvirtinimu, šios problemos bus pradėtos spręsti kuriant vaikų dienos centrus Baltijos šalyse ir Suomijoje bei parengus naujas programas ikimokyklinėms įstaigoms.
Bendrojo lavinimo sistema, anot A. Pitrėnienės, susiduria su „nesveikos konkurencijos dėsniais”, mat bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės – susipriešinusios.
Vienas šios problemos sprendimo būdų, anot jos, yra tinklo pertvarkos pabaiga arba siekis, kad atsirastų įvairių tipų organizacijų bendradarbiavimo tinklai.
A. Pitrėnienės teigimu, norint išsaugoti pedagogų darbo vietas, reikia mažinti pamokų skaičių vienam mokytojui ir didinti darbo užmokestį už papildomas veiklas. Be to, esą būtina sudaryti sąlygas pedagogams persikvalifikuoti ir parengti jų įdarbinimo programą.
Toks sprendimas, anot parlamentarės, sumažins įtampą, nes „mokytojai pamatys, kad jų likimu rūpinamasi, jiems skiriamas dėmesys, mokytojai nebus paliekami gatvėje”.
Aukštojo mokslo sistemos reforma, A. Pitrėnienės tvirtinimu, taip pat neišvengiama, ypač dėl nemažo procento moksleivių, neišlaikančių valstybinių egzaminų.
Vienas šios problemos sprendimo būdų, anot jos, galėtų būti valstybinių egzaminų užduočių vertinimas dviem lygmenimis. Pagal šį sumanymą, kuris dar tik diskutuotinas, užduotis, už kurią moksleivis negavo minimalios balų sumos, būtų vertinama mokyklinio egzamino lygiu.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos Loretos Žadeikaitės, šiuo metu ministerijos patvirtinta darbo grupė rengia mokinių pasiekimų vertinimo gaires.
Pagal jas norima, kad dabar neprivaloma mokinių vertinimo sistema ketvirtoje, aštuntoje ir dešimtoje klasėse taptų būtina, o brandos egzaminai taptų tik apibendrinančiu vertinimu.
Be to, reformuojant egzaminų sistemą jau šiemet žadama abiturientams leisti laikyti valstybinį informacinių technologijų egzaminą, o nuo 2008 metų turėtų keistis lietuvių kalbos egzaminas paliekant vieną lietuvių kalbos testą, kurį laikytų ir tautinių mažumų atstovai.
2005-09-12 15:28