Ūkinės laisvės nelaisvėje

Paslaugų vartotojai kas mėnesį dovanoja milijonus litų mokesčių surinkėjams

Prekybos salėje (restorane, dirbtuvėse, mugėse ir pan.) kasininkė (pardavėja, padavėja) suskaičiuoja, kiek reikės sumokėti už prekes ar paslaugas. Kaip nustebtume, jeigu šie žmonės, vos išmušę čekį, papildomai paprašytų pinigų už nusipirktą duoną, pieną, lašinius ar išgertą alaus bokalą. Už ką? Už tai, kad parduoda! Pagalvosite, kad tai absurdas? Na, nebent pats duotumėte arbatpinigių, kurie pas mus kol kas dar nelabai madingi.

Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojom, kai už suvartotą elektros energiją, dujas, vandenį, šilumą, kitą paslaugą ar prekę pamėginsime susimokėti banke. Tada už kiekvieną kvituką kasininkė pareikalaus papildomo atlyginimo.

Bankams – pelnas, klientams – nuostoliai

Dėl tokios tvarkos, o tiksliau, netvarkos, nepatenkintų žmonių – marios. Netekę kantrybės atakuoja net redakcijas. Viena iš tokių – kaunietė pensininkė Janina Piliukaitytė, kuri apie tai ne tik mums parašė, bet paprašė paaiškinimo iš Vyriausybės institucijų.

Finansų rinkos departamento prie Finansų ministerijos direktorė Audrutė Dziskienė pilietei atsakė, „kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neįpareigoja paslaugas teikiančių įmonių sudaryti vartotojams galimybę pasirinkti atsiskaitymo būdą (t.y. mokėti už paslaugas grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais). Atsiskaitymai už vartotojams suteiktas paslaugas paprastai vykdomi per komercinius bankus, kurie yra pelno siekiančios įmonės ir už teikiamas paslaugas gali gauti atlygį. Bankų, kaip ir kitų subjektų, veikla grindžiama ūkinės laisvės principais“.

Kitaip sakant, piliete, be reikalo ieškai teisybės, nes viskas vyksta pagal galiojančius įstatymus, kurie teikiančiųjų paslaugas neįpareigoja sudaryti galimybę vartotojams pasirinkti, nors pačios institucijos, šiuo atveju komerciniai bankai, gali mėgautis ūkinės laisvės principais.

Gerai, kad yra laisvė ir jos principai, bet negerai, kad ne visi rinkos dalyviai gali vienodai ja naudotis. Lietuvoje yra apie milijonas šeimų, kurių absoliuti dauguma naudoja elektros energiją, vadinasi, privalo už tai atsiskaityti. Pagal „ūkinę laisvę“ daugiausiai – komerciniuose bankuose, kurie už kiekvieną lapelį ima du litus. Du milijonai lapelių, todėl ir pirmaklasis pasakys, kiek per mėnesį į bankus subyra papildomų pinigėlių. Tiesa, gal ne visi taip išnaudojami, bet dar yra atsiskaitymo mokesčiai už vaikų darželį, kabelinę televiziją, šilumą, vandenį, dujas, už pažymų išrašymą, baudų priėmimą ir pan. Todėl visai nekeista, kad gale metų užsienio komerciniai bankai raportuoja apie įspūdingas grynojo pelno sumas, iš kurių tik maža dalis pasilieka Lietuvoje.

Taryba pritaria susirūpinusiems

Finansų rinkos departamento direktorė A.Dziskienė tokia padėtimi nepatenkintai pilietei J.Piliukaitytei patarė kreiptis į teismą. Tačiau, matyt, supratusi, kad kelių litų ieškojimas teismuose pavirs nuostolių šimtinėmis, pasiūlė teisybės ieškoti specialiai tokiems reikalams tyrinėti prie Teisingumo ministerijos sukurtoje Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos taryboje.

Laikinai šios tarybos pirmininko pareigas einantis Algirdas Romeika rašė, kad pritaria pilietės rūpesčiui, pabrėžė, kad tokia situacija „labai skaudžiai paliečia kiekvieną vartotoją“, nes kartais reikia mokėti apie 10 pavadinimų mokesčius, tokiu atveju, gaunant minimalų atlyginimą, 20 litų vien už bankų pavedimus – nemenki pinigai.

Švelniai pasakyta, bet laikinasis direktorius toliau konstatuoja, kad tokie mokesčių mokesčiai „ekonomiškai slegia vartotojus ir didina socialinę įtampą“. Todėl net eilinis pensijos padidinimas pradžiugina ne pačius pensininkus, bet… bankus. Iš esmės čia nieko naujo, nes ir ES paramos fondų pinigai patenka ne ūkininkams, bet ženkliai savo prekes ir paslaugas tuo metu padidinusioms žemės ūkį aptarnaujančioms bendrovėms.

Tačiau ir minėtos tarybos vadovas kelia baltą vėliavą pareikšdamas, kad, „vadovaujantis Civilinio kodekso 6.720 straipsnio 1 dalimi, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu, todėl taryba neturi teisės įtakoti paslaugų kainos“. Tik būtų įdomu sužinoti, kada ir kaip per prievartą tapę bankų klientais piliečiai tarėsi dėl šių papildomų mokesčių?

Specialistai tvirtina, kad tokia padėtis, kai pasirinkimas yra be pasirinkimo, panaikina rinkos ekonomikos variklį – konkurenciją ir net iškreipia rinkos santykius.

Sąlygos tik blogėja

Dabartinis Civilinis kodeksas, reglamentuojantis mokesčių santykius, A.Romeikos nuomone, palankus tik bankams, kurie, kaip ir kiti mokesčių administratoriai, masiškai uždarinėjo mokesčių priėmimo iš vartotojų skyrius. Taip pasielgė fiksuoto telefono ryšio monopolininkas „Lietuvos telekomas“. Tokiu būdu sutaupoma nemažai lėšų, bet smulkiems klientams suteikia daug nepatogumų ir papildomų išlaidų. Pasitaiko net kuriozinių atvejų. Mokėdami dviejų litų valstybės rinkliavą, pavyzdžiui, už pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, dar tiek pat privalai sumokėti bankui…

Vietose, kuriose neimami aptarnavimo mokesčiai, susidaro milžiniškos eilės. Tačiau tokių vietų sparčiai mažėja, nes, pavyzdžiui, UAB „Bitė“, „Omnitel“, „Tele2“ jau taip pat reikalauja atsiskaityti tik per nurodytą banką.

AB „Kauno vandenys“ abonentinio skyriaus vedėja Elena Švažienė taip pat patvirtino, kad mokesčių surinkimo tvarka kelia daug abejonių. Pažangiausias mokesčių surinkimo būdas – per internetą. Tokiu būdu „Kauno vandenys“ pinigus susirenka iš 14 procentų klientų, kurie sudaro apie 110 tūkstančių abonentų. Šioje srityje net pirmaujama šalyje. Tačiau ne visi turi interneto ryšį. Dar galima be papildomo mokesčio susimokėti bendrovės būstinėje, tačiau tai – ne išeitis, nes klientas kur kas daugiau praras besiblaškydamas mieste po paslaugas teikiančias bendroves.

Skaudžiausia, kad komerciniai bankai už tą patį stengiasi nuplėšti dvigubus mokesčius. „Mes, kaip akcinė bendrovė, mokame bankui mokestį už lėšų surinkimą – apie 1,3 procento nuo surinktos sumos. Tačiau bankas savo ruožtu nuo kiekvieno mūsų kliento dar kartą ima paslaugos mokestį. Mėginome tokius dalykus aiškintis „Hansabanke“, bet nieko iš to neišėjo“, – piktinosi E.Švažienė.

Piktą pokštą iškrėtė Lietuvos paštas, kuris iki šiol papildomo mokesčio iš paslaugų vartotojų neėmė. Ši valstybinė įmonė netikėtai pareiškė, kad su paslaugų tiekėjais nutraukia sutartis, jeigu šie nesumokės papildomo surinkimo mokesčio. AB „Kauno vandenys“ pavyzdžiu, tada už mokesčių surinkimą reikėtų mokėti net keturis kartus brangiau. Tokį sprendimą Lietuvos paštas atidėjo tik iki Naujųjų metų.

Analogiška padėtis Kaune surenkant mokesčius ir už kitas komunalines paslaugas. Taip klientams sudaromos nevienodos sąlygos, nes vienas bankas pinigų ima mažiau, kitas – daugiau. Tačiau sumos išlyginamos per paslaugos tarifus. Kitaip sakant, kaip visada už viską sumoka paslaugos pirkėjas.

Nauja – užmiršta sena

Žmonės su nostalgija mena laikus, kai už komunalines bei kitas paslaugas atsiskaitydavo pagal vieningą atsiskaitymų knygelę, nes tada jokių papildomų mokesčių niekas neimdavo. Tačiau tokios tvarkos ne visur buvo atsisakyta. Pavyzdžiui, Jonavoje ir dabar vartotojai turi tokias knygeles, kurias užpildę, eina į UAB „Jonavos paslaugos“ kasą ir be jokių papildomų mokesčių sumoka už vandenį, šilumą, elektrą, aplinkos valymą, kabelinę televiziją ir už kitas įvairių bendrovių paslaugas.

UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius Alfredas Ostreika neslėpė, kad iš bankų, kredito unijų buvo pasiūlymų tokios tvarkos atsisakyti, bet iki šiol pavyko atsilaikyti. Savivaldybei priklausanti uždaroji akcinė bendrovė yra sudariusi sutartis su AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Jonavos vandenys“, kitomis paslaugas teikiančiomis bendrovėmis.

„Už mokesčių surinkimą, sąskaitų už paslaugas į butus išnešiojimą, lėšų išsiuntinėjimą paslaugų teikėjams iš jų mes imame mokesčius. Jeigu tai daryti nebeapsimokėtų – nesudarytume sutarčių. Tiesa, tokias sutartis sudaryti nelengva. Norėjome susitarti ir su „Lietuvos telekomu“, „Omnitel“ bendrove, bet šių galingų firmų mūsų rajone atstovai ir toliau iš klientų reikalauja, kad būtų atsiskaitoma per tam tikrus bankus“, – dalijosi darbo patirtimi A.Ostreika.

Yra manančiųjų, kad per bankus lengviau ir greičiau susirinkti iš klientų pinigus. Ir šį „geležinį“ argumentą sugriauna „Jonavos paslaugų“ bendrovės direktorius, sakydamas, kad su kitais paslaugų teikėjai susitvarko, apie apmokėjimus juos pasiekusias žinias pateikia per parą. Žinoma, senoviškas surinkimo būdas taip pat turi trūkumų, todėl ir Jonavoje planuojama priimti mokesčius internetu.

Užklausus apie kitų bendrovių pinigų surinkimo savikainą, direktorius tik nusišypsojo ir pasakė, kad ji labai menka, todėl ir iš kompanionų imti po du litus už kiekvieną lapelį būtų absurdiška.

Nepatenkinti išnaudojimu žmonės skundų šūsnimis užvertė Seimą, kuriame rudens sesijoje planuojama svarstyti Ekonomikos komiteto pateiktas mokesčių mokėjimo tvarkos įstatymų pataisas.

Julius Lenčiauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.