Interesai sutampa
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas:
– Po degalų kainų šuolio daugelis atkreipė dėmesį į „Mažeikių naftos” uždirbamą pelną, kuris pernai siekė 721 mln. litų. Tai iš tiesų velniškai daug, turint galvoje, kad bendrovės įstatinis kapitalas – 730 mln. litų. Nežinau kito tokio ūkio sektoriaus, kur būtų pasiekiami panašūs rezultatai ir gaunamas maždaug 20 – 25 proc. viršpelnis („padoria” pelno norma paprastai laikomas 15 proc.; bendras naftininkų pelnas – apie 40 proc.).
Žinoma, reikia pripažinti, jog pastaraisiais metais įmonė yra palyginti gerai valdoma ir puikiai išnaudoja visus savo privalumus. Tarkim, žalia nafta čia atiteka vamzdynais, todėl transportavimas atsieina iki 6 dolerių už toną pigiau nei gabenant ją kitais būdais. Be to, rusiška nafta biržose yra keletu dolerių pigesnė už arabišką, tai vėlgi leidžia didinti „Mažeikių naftos” „pliusą”, kuris su gamybos išlaidomis susijęs labai menkai.
Valstybė kištis į šį procesą iš esmės negali, nes praktiškai viskas, pradedant akcizų dydžiais ir baigiant kokybės reikalavimais, numatyta Europos Sąjungos (ES) dokumentuose. Dar daugiau: Lietuva nelabai suinteresuota ką nors keisti, nes vien pirmąjį šių metų pusmetį įplaukos į biudžetą iš „Mažeikių naftos” siekė 1,3 mlrd. litų. Kitais metais įmonei baigiasi pelno mokesčio lengvata, todėl ji taps dar svarbesnė, ir tikėtis valdžios kišimosi tikrai neverta, nes jos ir šios monopolijos tikslai iš esmės sutampa. Be kita ko, galima spėti, kad dėl šių priežasčių itin vangiai įsisavinami alternatyvios energetikos projektai – biodegalų gamyba, vėjo energetika ir pan. Globaliniu mastu, siekiant dar labiau sustiprinti turimas pozicijas, buvo delsiama statyti naujas perdirbimo įmones, nors esamų pajėgumas akivaizdžiai negalėjo patenkinti augančių vartotojų poreikių.
Pokyčius galbūt galėtų inicijuoti ES ir keisti ekonominę sistemą įdiegiant amerikietiškus principus, kur benzino kaina susideda iš naftos ir gamybos savikainos bei tam tikros pelno normos. Todėl netgi dabartinėmis sąlygomis galonas (3,8 litro) kuro kainuoja tik apie 3 dolerius arba 2 litus už litrą. Europa nuo senų laikų per naftos verslą vykdė įvairias politines programas, iškraipydama rinkos dėsnius, ir dabar pati pakliuvo į savotiškus spąstus.
„Dirba” psichologiniai veiksniai
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė:
– Pastarasis degalų kainų šuolis iš tiesų susijęs ne tik su objektyviais rinkos poreikiais, bet ir su tam tikru emociniu fonu – reakcija į kiekvieną informaciją apie naftos gavybą, atsargas, perdirbimą ir vartojimą yra itin jautri ir ne visuomet adekvati. Tokia terpė labai palanki įvairioms spekuliacijoms. Neatsitiktinai netgi naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC vadovai pripažino „juodojo aukso” kainas esant nepagrįstas, nes naftos išgaunama daugiau, negu reikia rinkoms, siekiant formuoti strategines ir prekybos atsargas.
Kalbėti apie valdžios institucijų kišimąsi į naftos verslą, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms ir užfiksuoti „protingas” pelno normas, galima, tačiau vargu ar realu, jog kas nors pasikeis. Pasaulinė naftos rinka yra laisva ir nereguliuojama, o tai laikoma efektyviausiu ūkio modeliu. Tas pats pasakytina apie Lietuvą. Jei valdžia ir turi kokių nors priemonių degalų kainų didėjimui amortizuoti, tai visos jos duotų tik trumpalaikį efektą. Beje, specialistų skaičiavimais, kai pasaulinės žalios naftos kainos pasieks 85 dolerių už barelį ribą, žmonių vartojimo įpročiai ir prioritetai smarkiai keisis. Lietuvoje tokiu atveju litras 95 markės benzino kainuotų apie 3,5 lito. Praėjusią savaitę mes trumpam buvome priartėję prie šio kritinio dydžio.
Centai – irgi pinigai
Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Gintaras Steponavičius:
– Manau, kad dabartinę padėtį naftos rinkoje lemia tiek objektyvūs veiksniai, tiek naftos gavėjų, perdirbėjų ir pardavėjų bandymai gauti didesnius pelnus. Valstybės vadovai tokioje situacijoje neturėtų vien skėsčioti rankomis, esą nieko pakeisti neįmanoma, bet aktyviai ieškoti, kaip švelninti brangstančio benzino ir dyzelino poveikį eiliniams vartotojams. Tuo tikslu mes su kolega Eligijum Masiuliu įregistravome siūlymą keisti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pataisas. T.y. valstybei perimti 80 proc. valstybės rezervo kaupimo bei jo išlaikymo finansavimo, o likusius 20 proc. palikti tvarkyti verslininkams. Kadangi naftos produktų rezervo išlaikymas verslininkams kasmet atsieina apie 20 mln. litų, valstybei perėmus dalį rezervo išlaikymo išlaidų, būtų galima reikalauti, kad mažmeninėje degalų prekyboje kuras atpigtų. Mūsų skaičiavimais, šis sprendimas galėtų litrą benzino atpiginti 4-5 centais. Tai nėra daug, tačiau geriau negu nieko.
Trukdo išankstinės nuostatos
Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas:
– Svarbiausias degalų kainą lemiantis veiksnys – paklausa. Kuo daugiau norinčiųjų pirkti, tuo pardavėjai parduoda brangiau. Tačiau, greta to, be abejonės, kaina gana smarkiai svyruoja dėl jokio objektyvaus pagrindo neturinčių priežasčių. Tarkim, rinkos dalyvių panikos. Deja, kainodara yra tokia, ją naudoja visa Europa ir mes nesame kuo nors išskirtiniai. Galbūt būtų galima tiesiogiai sieti degalų kainą su gamybos išlaidomis, tačiau ir dabartinė sistema, kai rinkos nedrebina jokie skandalai, veikia pakankamai gerai ir kartais duoda vartotojams naudos. Manau „neteisinga” benzino kaina išprovokavo daugiau spekuliacijų politikų stovykloje dėl to, kas ką turėtų daryti, kad kuras atpigtų bent keliais centais, nei ką nors „nepamatuotai” nuveikė naftos rinkos dalyviai. Net paties kainų piko metu, pilno kuro bako pripildymas pabrango maždaug 20 litų. Tai gana daug, tačiau ne tiek, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojom. Tuo tarpu pradėjus svarstyti, ką reikėtų daryti, kad degalai atpigtų, vienos idėjos pateikiamos kaip panacėja, o kitos nurašomos net nepradėjus gilintis. Galimybė mažinti kuro akcizą vadinama teorine, nes tai priklauso nuo ES valios. Pasiūlymas PVM apmokestinti tik degalus, bet ne didesnę jų kainos dalį sudarantį akcizą, iškart pakrikštijama „absurdiška” ir „fantasmagoriška”, net nepabandžius derėtis su Europos Komisija. Mūsų manymu, jei pavyktų mokesčio neskaičiuoti nuo mokesčio, kiekvienas litras benzino galėtų atpigti maždaug po 20 centų. Beje, degalinės prie kainų šuolio neprisidėjo, nes keletą dienų pardavinėjo benziną pigiau, nei jis buvo parduodamas didmeninės prekybos terminaluose. Pusantros savaitės jie dirbo visiškai negaudami pelno ir nesinaudojo proga užsidirbti.
Kaina neskaidri
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė:
– Įvairūs paaiškinimai, lydėję benzino kainų šuolį, kartais iš tiesų skambėjo nelabai įtikinamai, o visiems žmonėms suprantamos informacijos apie degalų kainų struktūrą yra akivaizdžiai per mažai. Asmeniškai aš taip pat abejoju išvedžiojimais apie naftos kainas Roterdame. Valstybė turėtų reaguoti į šiuos procesus ir mėginti derėtis su ES dėl galiojančių teisės aktų, peržiūrėti reikalavimus benzino kokybei, nes daugeliui transporto priemonių tai tikrai neaktualu. Nedarant nieko, kils grandininė reakcija ir didės absoliučiai visų produktų kainos.
Kalbėjosi Renaldas Gabartas