Eismo priežiūros tarnyba tvarką šalies keliuose žada įvesti naujais metodais

Eismo priežiūros tarnyba tvarką šalies keliuose žada įvesti naujais metodais

Rusėjo 1-ąją oficialiai pertvarkius bene griozdiškiausią pavadinimą šalyje turinčią struktūrą – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valdymo vyriausiąją valdybą ir Lietuvos policijos eskortavimo rinktinę, buvo įkurta Eismo priežiūros tarnyba. Jos vadovu paskirtas vienu geriausių eismo saugumo ir organizavimo specialistų tituluojamas buvęs Eskortavimo rinktinės komisaras Saulius Skvernelis. Praėjusį antradienį jis pristatė ambicingus permainų planus, kaip pareigūnai galėtų prisidėti prie tragedijų keliuose skaičiaus mažinimo.

Blogiau negali būti?

„Pagal avaringumo statistiką mes esame pačiame Europos dugne – daugiau žmonių eismo nelaimėse žūsta tik Latvijoje. Eismo įvykių nuostoliai šalies ūkiui per metus sudaro apie 1,5 mlrd. litų arba beveik 3 procentus bendrojo vidaus produkto (kitose Europos valstybėse šie nuostoliai – 1-2 proc. BVP). T.y. padėtis iš tiesų labai prasta“, – sakė S.Skvernelis.

Komisaras akcentavo, kad jo vadovaujamos komandos užduotis yra sudaryti kryptingo ir ilgalaikio saugaus eismo gerinimo sąlygas, numatyti ir įgyvendinti atitinkamas priemones, padedančias sumažinti avaringumą keliuose.

„Strateginis mūsų tikslas – pakeisti patrulių mentalitetą taip, kad jie iš baudėjų virstų eismo dalyvių pagalbininkais. Tai įgyvendinant siūlysime pakeisti teisės aktus taip, kad patruliams būtų nebeleidžiama vykdyti teismams priskirtos teisingumo funkcijos – siūlysime atsisakyti praktikos, kai policininkas skiria baudą teisės pažeidimo padarymo vietoje ir ima grynuosius. Pareigūnai turėtų teikti socialinę pagalbą eismo dalyviams, šviesti visuomenę, tuo pat metu principingai ir griežtai vertinti ypatingai pavojingus, eismo saugumo situaciją Lietuvoje lemiančius eismo dalyvių pažeidimus, – samprotavo S.Skvernelis. – Lietuvoje baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra vienos didžiausių Europoje, o tinkamų rezultatų nėra. Vadinasi, ne baudomis reikia tvarkytis. Manau, baudas reikia sureguliuoti taip, kad būtų išlaikytas proporcingumo kriterijus. Pavyzdžiui, už tuos pažeidimus, kurie neturi tiesioginės įtakos eismo įvykiui, skirti ne piniginę baudą, o įspėjimą“. Beje, avaringumo analizė rodo, kad pavojingiausias laikas, per kurį įvyksta daugiausiai skaudžių avarijų, yra nuo 19 iki 20 val., pavojingiausia diena – sekmadienis, avaringiausi mėnesiai – liepa – rugpjūtis.

„Vadinasi savo darbą turime organizuoti taip, kad policijos pajėgų keliuose ir gatvėse daugiausiai būtų kaip tik tomis valandomis ir dienomis, kai čia eismas intensyviausias ir rizika didžiausia. Iki lapkričio 1-osios turėtų būti parengtas krašto bei regioninių kelių avaringiausių ruožų – „juodųjų dėmių“ žemėlapis, kuriuo turės vadovautis pareigūnai, pasirenkantys patruliavimo vietas. Nenormalu, kai policininkas kiaurą dieną „medžioja“ vairuotojus su greičio matavimo prietaisais vienose vietose, o eismo įvykiai vyksta visiškai kitur“, – dėstė S.Skvernelis.

Jis žadėjo ieškoti konkrečių prevencinių priemonių kyšininkavimui eismo priežiūros srityje mažinti, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų efektyvaus bendradarbiavimo siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas tiek imant, tiek duodant kyšį.

Be to, atsižvelgiant į gaunamą finansavimą, bus siūloma įdiegti naujas eismo kontrolės technologijas, eliminuojančias iš pažeidimo fiksavimo proceso žmogiškąjį faktorių.

T.y. diegti automatines stacionarias bei mobilias leistino važiavimo greičio režimo kontrolės sistemas, Kelių eismo taisyklių pažeidimus foto ir vaizdo įranga fiksuojančias sistemas, patrulių veiklą bei bendravimą su eismo dalyviais fiksuojančia garso bei vaizdo sistemas.

Sunkios dienos girtuokliams

Eismo priežiūros tarnybos vadovas žadėjo siūlyti Seimui keisti eismo priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad šie padėtų per kelerius metus perpus sumažinti avaringumą. Ypač daug dėmesio komisaras žadėjo skirti „girtoms“ avarijos, kurias sukelia nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigę vairuotojai.

„Mes siūlysime Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kai kurių Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių eismo kontrolę bei tiesiogiai nulemiančių eismo saugumo būklę, pakeitimus ir papildymus. Būtent – sugriežtinti vadeliotojų bei vairuotojų atsakomybę už pakartotinį automobilių, motociklų, dviračių, mopedų vairavimą neblaiviems ar apsvaigus nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Antrą kartą įkliuvusiam išgėrusiam vairuotojui siūlysime skirti iki 30 parų administracinio arešto ir konfiskuoti jo transporto priemonę“, – teigė komisaras.

Be to, bus siekiama, kad specializuotų transporto priemonių – sunkvežimių ar keleivinių autobusų – vairuotojai privalėtų prie vairo sėsti visiškai blaivūs – alkoholio koncentracija kraujyje neviršytų 0,00 promilės (dabar ir žmones vežantiesiems leidžiama vairuoti, kol alkoholio koncentracija neviršija 0,4 promilės).

Pasak S.Skvernelio, vien per tris rugsėjo rytus šalies magistraliniuose keliuose vykdytos policijos akcijos metu buvo sulaikyta 30 neblaivių vairuotojų, dar 90 buvo vartoję alkoholį, tačiau jo koncentracija kraujyje neviršijo leistinos normos.

Priemonių sąraše minimas siūlymas mažinti baudų dydžius už pažeidimus, nedarančius tiesioginės įtakos avaringumo būklei Lietuvoje. Manoma, kad būtų racionalu nustatyti fiksuotą baudos dydį už pažeidimą, o už pažeidimus, lemiančius eismo saugumo situaciją šalyje, kartu su bauda numatyti ir plačiau taikyti alternatyvią administracinę nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą įvairiam laikotarpiui nuo 1 mėnesių iki 5 metų.

Karas kelių vaiduokliams

Eismo priežiūros tarnybos specialistai mano, kad tikslinga pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių bei ATPK atitinkamus straipsnius, įpareigojant ,,Regitrą“ registruoti kelių eisme dalyvaujančias motorines transporto priemones, kurių variklių darbinis tūris mažesnis nei 50 kub.cm (motorolerius, mopedus, motorinius dviračius). Jų vairuotojai turėtų išlaikyti kvalifikacinius egzaminus ir turėti nustatyto pavyzdžio dokumentus, suteikiančius teisę vairuoti. Už šios tvarkos nepaisymą žadama nustatyti administracinę atsakomybę. Tikimasi, kad taip pavyktų sudrausminti motoroleriais gatvėse šėliojančius jaunuolius ir sumažinti šių transporto priemonių vagysčių mastus.

Beje, pareigūnai siūlo, kad kvalifikacinius egzaminus laikytų ir turėtų nustatyto pavyzdžio dokumentus žmonės, keliais važiuojantys dviračiais. Už šio reikalavimo pažeidimus numatyti administracinę atsakomybę (už asmenų nuo 10 iki 16 metų pažeidimus administracinėn atsakomybėn būtų traukiami tėvai arba globėjai).

Projekte numatyta, kad asmuo, neturintis teisės vairuoti ir padaręs ypač pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tam tikrą laikotarpį (pvz., 12 arba 24 mėn.) negalėtų laikyti kvalifikacinių egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti.

Mažiau biurokratizmo

S.Skvernelis teigė, jog kai kuriais atvejais policijos pareigūnai galėtų būti išvaduojami nuo prievolės vykti į smulkių techninių avarijų vietas. Tam reikėtų pakeisti kai kuriuos saugaus eismo automobilių įstatymo ir taisyklių punktus bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo straipsnius.

„Manome, kad apie eismo įvykius, kuriuose nenukentėjo žmonės, nebūtina pranešti policijai. Turtinės žalos atlyginimo klausimai turėtų būti visiškai perduoti administruoti draudimo bendrovėms“, – kalbėjo komisaras.

Jis žadėjo siūlyti perduoti iš policijos vairuotojo pažymėjimų išdavimo funkciją kuriai nors kitai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Renaldas Gabartas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.