Didžiuliu greičiu iš aukštybių suktuku į žemę smingantis lėktuvas, ore kabanti vėjo plaikstoma balta suknele pasipuošusi nuotaka, ant lėktuvo smaigalio įsitaisęs pilotas, tik iš 100 metrų aukščio žemėn neriantys parašiutininkai, virš žiūrovų galvų plėšdamas kepures ir veldamas plaukus zujantis naikintuvas, gausybė įvairios oro technikos, muzikos ir fejerverkų – tokius reginius miestui šeštadienį dovanojo 75-metį šventęs Panevėžio aeroklubas.
Tačiau ir nurimus šventės šurmuliui, aeroklubo vadovas Bronius Zaronskis neturi laiko atsipūsti.
Dabar ant jo pečių krito rūpesčiai parengti visus dokumentus, reikalingus norint Panevėžio aeroklubo vardą įamžinti Lietuvos rekordų ir net pasaulio Gineso rekordų knygose.
Tai visai realu – vargu ar kur kitur vienu metu buvo surengta tiek daug oficialių šalies oreivių čempionatų.
Tuo tarpu Stetiškių aerodrome praėjusią savaitę jų vyko net aštuoni – lėktuvų, skraidyklių, parasparnių, sklandytuvų ir kitokios oro technikos.
Vaikai bėgo nuo karuselių
Į didžiulę Stetiškių aerodromo pievą šeštadienį žmonės pradėjo rinktis nuo pat 10 valandos ryto. Už poros valandų automobiliams parkuoti skirta aikštelė ir aerodromo prieigos jau buvo užgrūstos mašinų.
Besidomintys istorija galėjo užsukti į aeroklubo administracijos pastate atidarytą muziejų, angare veikė fotografijų, kuriose užfiksuotos oreivių gyvenimo akimirkos, paroda.
Nors mažiausiems šventės svečiams organizatoriai parūpino karuseles ir šokinėti skirtus pripučiamus atrakcionus, vaikai iš pradžių prie jų net nestabtelėdavo, už rankų traukė tėvus link apsaugine juosta užtverto ploto, kur puikavosi išrikiuota įvairiausia skraidymo technika.
Prisiminė maišelius vėmimui
Iš nedidukų, skirtingų formų ir įvairiausių spalvų lėktuvų bei sklandytuvų išsiskyrė pačiame gale stovintis raudona ir sidabrine spalva šviečiantis „kukurūznikas”.
Prie jo ir plūstelėjo žiūrovų srautas, mat netoliese, pievoje, ant specialiai patiesto brezento, savo įrangą tvarkė būrys parašiutininkų.
„Tu pagalvok, šitiek metų praėjo. Atsimeni, kaip tokiu „kukurūzniku” iš Panevėžio aerodromo su vaikais skrisdavom į Palangą?” – žmoną alkūne baksnojo pagyvenęs panevėžietis.
Į seną lėktuvą žvelgdama sutuoktinė juokdamasi vyrui tarstelėjo, jog labiausiai įstrigęs anų skrydžių prisiminimas – pilki popieriniai maišeliai, kuriuos iš lakūnų gaudavo tik įlipusi ir į kuriuos visą kelią vemdavo.
Aerotechnika besidomintys paaugliai negalėjo atplėšti akių nuo beveik žaisliniu atrodančio miniatiūrinio sraigtasparnio.
Atvira, ne ką už kėdę didesnė ryškiai geltona skraidymo aparato kabina, pilki ilgi propelerio sparnai ir dailutė skraidyklės uodega tesveria 85 kilogramus.
Tačiau šis konstruktoriaus Andriaus Rimkevičiaus sukurtas eksperimentinis skraidymo aparatas jau 60 kartų buvo pakilęs į orą.
Milijonierius savo lėktuvą išskraidino
Iš pat ryto prie parodai išrikiuotos technikos pasirodė ir skandalingai pagarsėjęs verslininkas milijonierius Jurijus Borisovas.
49 metų sraigtasparnių remonto bendrovės „Avia Baltika” vadovas dėvėjo tamsiai mėlyną lakūno kombinezoną ir akinius nuo saulės.
J.Borisovas įsėdo į geltonomis ir mėlynomis spalvomis dažytą lėktuvą. Skraidymo aparato kabiną puošė balta paukščio galva. Šiuo lėktuvu milijonierius ir išskrido.
Vėliau J.Borisovo ryškiaspalvės skraidyklės tarp parodos eksponatų nebebuvo matyti, nors pats verslininkas šventėje pasirodė, stebėjo visą aviatorių danguje rodomą programą, bendravo su panevėžiečiais lakūnais bei politikais.
Danguje įžiūrėjo valdžios krizę
Dar neprasidėjus aviacinei programai, žmonės kalbėjo, jog sunku ištverti kepinantį karštį, kad sulauks akrobatinio skraidymo virtuozo Jurgio Kairio pasirodymo ir eis namo pailsėti, o į šventę sugrįš tik vakare.
Šventės organizatoriai tarsi nujautė žiūrovų nuotaikas ir žymiojo padangių aso triukus paliko programos pabaigai.
Šią vasarą tarptautinėse aeronautikos federacijos „Grand Prix” varžybose pasaulio taurę iškovojęs J.Kairys į Panevėžio padangę kilo du kartus.
Pirmuoju pakilimu J.Kairys ir garsūs pilotai Donaldas Bleifertas, Algis Žentelis, Stasys Norvilas bei Viktoras Kurbedis ore demonstravo gebėjimą dirbti su komanda.
Penkių lėktuvų eskadrilė skrodė padangę pleištu. Būtent taip strėle išsirikiavusių lėktuvų vilkstinę pavadino aštrialiežuviai žiūrovai.
„O, žiūrėkit žiūrėkit, V.Matkevičiaus pleištas skrenda. Čia ta skelbiama nauja miesto kryptis. Jei neišeina valdžios išmušt geruoju, tai išmuš pleištu. Taip reikėjo ir pavadinti skrydį: kalu merui pleištą”, – kvatojo į dangų galvas užvertę vyrai, prisiminę administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus ir mero Vito Matuzo santykių peripetijas.
Triukai ore šiurpino ir žavėjo
Geriausio pasaulyje piloto J.Kairio solo partija kvapą gniaužė ne vienam žiūrovui.
Dailus, baltai ir raudonai dažytas lėktuvėlis lyg žaislinis vartaliojosi ore.
Pozicija „kobra”, kai beveik statmenai, nosimi į viršų nukreiptas lėktuvas tarsi sustingsta vienoje vietoje, net ir neišmanantiems aerosporto atrodė stulbinamai pavojingas.
Kylanti „statinė”, žemyn smingantis 18 spiralių suktukas, visai virš žiūrovų galvų aukštyn ratais prašvilpiantis ir čia pat ratą danguje išlenkęs į pradinę poziciją grįžtantis J.Kairio pilotuojamas lėktuvas kėlė baimę, susižavėjimą ir gausių aplodismentų pliūpsnį.
Su ne menkesniu susižavėjimu panevėžiečiai akimis sekė ir aeroklubo vadovo B.Zaronskio pilotuojamą lėktuvą, ant kurio kabinos buvo įsitaisęs jo kolega Valentinas Vaicekauskas.
Baugūs atodūsiai per minią vilnijo ir tuomet, kai biržietis pilotas Gediminas Venckus su akrobatiniam skraidymui nepritaikytu Jak-12 ore ėmė išdarinėti panašius į J.Kairio triukus.
Panoro nuotakos iš dangaus
Vis dėlto aerodromo pievoje išsibarsčiusi minia labiausiai džiūgavo ir aistringiausiai mojo rankomis vienintelei aviacijos šventėje skraidžiusiai padangių moteriai, Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijos generalinei sekretorei Violetai Grigoraitienei.
Sportininkė į dangų pakilo vilkėdama įspūdingais nuotakos rūbais.
V.Grigoraitienė tik neseniai dalyvavo parasparnių čempionate-maskarade Prancūzijoje, kur dalyviai privalėjo būti su kaukėmis.
Vienintelė čempionato dalyvė lietuvė ten buvo pasivadinusi „pabėgusia nuotaka” ir dėvėjo vestuvinę suknią.
Panevėžiečiams V.Grigoraitienė pademonstravo tą patį nuotaikingą parasparnių maskarado variantą.
Dar danguje nuotakos apdarais plevenančiai sportininkei žiūrovai kaip įmanydami mojavo nuo žemės. Kad mato žmonių reakciją, V.Grigoraitienė parodė išraiškingai tabaluodama kojomis.
Kai baltoji nuotaka artėjo prie žemės, minia plūstelėjo artyn. Pūsta suknelė ir juodi storapadžiai batai, keliasluoksnis sniego baltumo nuometas ir tamsus blizgantis šalmas jauniems vyrukams tiesiog kaitino kraują.
„Kaži ką atiduočiau, jei manoji vestuvių dieną sutiktų šitaip nusileist iš dangaus”, – draugui aiškino ekstazės apimtas vienas jaunas panevėžietis.
Policija darbo neturėjo
Naikintuvai, lyg žiogai šokinėjantys ypač manevringi sraigtasparniai, oro balionai, radijo bangomis valdoma modelinė aerotechnika ir smagus šventinis koncertas gausią minią Stetiškių aerodromo pievoje išlaikė iki pat sutemų, kol į dangų buvo iššauti fejerverkai.
Renginyje budėję policijos pareigūnai džiaugėsi, kad šventėje neteko tramdyti nė vieno įsisiautėjusio svečio, nereikėjo iš pakampių rankioti padauginusiųjų alkoholio.
Nors alaus palapinės sava produkcija prekiavo nuo pat ryto, šventės pabaigoje, kai danguje pažiro ugniniai raštai, nesimatė nė vieno šlitiniuojančio, nesigirdėjo nei girtų paistalų, nei keiksmų.
Iki pat vėlumos aerodrome užsibuvo ir šeimos su mažais vaikais, nes čia jos jautėsi ne tik smagiai, bet ir saugiai.
Gailutė Kudirkienė
„Panevėžio rytas”