Norėdama sustabdyti degalų kainų augimą, šalies valdžia turėtų iš naujo derėtis su Europos Sąjunga
Kuras Lietuvoje galėtų kainuoti beveik tiek pat mažai, kiek ir dešimt kartų geresniu pragyvenimo lygiu galinčiose pasigirti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau vargu ar Lietuvos valdžia išdrįs kooperuotis su naujosiomis Europos Sąjungos narėmis ir reikalauti, kad Briuselis pakeistų savo politiką, kuri ir lemia itin aukštas degalų kainas.
Nors kai kurie „Vakarų ekspreso” kalbinti politikai aiškino, esą užtenka iškilusias ekonomines problemas dangstyti Europos Sąjungos direktyvomis, tai yra faktas, nuo kurio nepabėgsi – degalų akcizai, ekspertų vadinami absurdiškais mokesčiais, dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai dar turės būti didinami.
Prieš euroreferendumą žmonėms apie tai nieko nesakę derybininkai dabar tvirtina nieko negalėję padaryti, nes akcizų direktyva esą buvo priimta jau po to, kai Lietuvos derybos dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo pasibaigusios.
Dabar belieka bandyti iš naujo derėtis su Briuseliu, tačiau aukščiausi šalies valdžios atstovai, nors jau atvirai ragina ruoštis visuotiniam kainų kilimui, tvirtina, jog važiuoti kautis su Europos Sąjungos klerkais dar anksti – bus laukiama, kol benzino kaina pasieks 4 litų už litrą ribą.
„Vakarų ekspresas” surado atsakymus į klausimus, kas lemia naftos brangimą pasaulyje ir Lietuvoje, kodėl turėdami savo naftos perdirbėją už degalus esame priversti mokėti daugiau nei kaimyninėse šalyse ir ką ruošiasi daryti mūsų valdžia, idant tokia situacija daugeliui žmonių netaptų katastrofa.
Kodėl brangsta nafta
Ekonomistai ir analitikai teigia, kad pagrindinė kosminių degalų kainų priežastis – rekordiškai brangstanti nafta. Per pastaruosius dvejus metus ji pabrango daugiau nei du kartus.
Pasak koncerno „Mažeikių nafta” Komunikacijų tarnybos viršininko Giedriaus Karsoko, bene pagrindinis rodiklis, lemiantis naftos kainas, yra paklausos ir pasiūlos santykis. Jam pritaria ir naftos gavybos bendrovės „Geonafta” gamybos direktorius Kęstutis Ivanauskas.
Pastaruoju metu naftos paklausa pasaulyje yra gerokai padidėjusi dėl labai smarkiai augančios Kinijos ekonomikos, didėjančios paklausos JAV.
Vien Kinijoje naftos produktų suvartojimas per pastaruosius trejus metus padidėjo 65 proc. Teigiama, kad, nors naftą išgaunančios šalys dirba visu pajėgumu, jos esą negali patenkinti dabartinių naftos poreikių.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Ugniaus Trumpos, tokia situacija yra susiklosčiusi visų pirma dėl to, kad ilgą laiką nebuvo statomos nei naujos naftos gavybos verslovės nei perdirbimo įmonės.
„Pavyzdžiui, JAV naujų objektų naftos pramonėje nepastatyta nuo 1976 metų. Pasiūla yra labai apribota, tad nei naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC, nei kitos naftą išgaunančios šalys negali padidinti gavybos, kad patenkintų augančius pasaulio, ypač Kinijos ir JAV, naftos poreikius. Didžiulių problemų kyla naftos perdirbimo procese – sugedus vienai didesnei gamyklai bet kurioje pasaulio šalyje, biržose iškart šokteli naftos kainos”, – teigia U. Trumpa.
OPEC prezidentas šeichas Ahmadas Fahdas al-Sabahas pasaulio žiniasklaidoje taip pat tvirtino, kad aukštas naftos kainas lemia naftos perdirbimo pajėgumų stoka. Kaip to priežastis jis įvardija ir geopolitinius bei klimato veiksnius, taip pat spekuliacijas pasaulio rinkose.
Kartu OPEC tvirtina, kad dabartinės naftos kainos yra nepagrįstos, mat organizacijai priklausančios šalys per dieną išgauna 30,4 mln. barelių naftos, o tai esą yra daugiau nei reikia rinkai siekiant formuoti strategines ir prekybines atsargas bei stabilizuoti kainas. Pasak OPEC vadovo, perteklinė naftos gavyba šiuo metu siekia 1 mln. barelių per dieną.
Įtakos naftos kainoms turi ir bet kokie neramumai ar stichinės nelaimės didžiausius naftos išteklius turinčiose šalyse – Saudo Arabijoje, JAV, Rusijoje, Irane, Meksikoje, Venesueloje, Kinijoje ir kt.
Analitikai ragina pamiršti laikus, kai nafta kainavo po 25-30 JAV dolerių už barelį. JAV finansų rinkos gigantai „Goldman Sachs” prognozuoja, kad šviesi žalia nafta šiemet vidutiniškai kainuos 67 dolerius už barelį – 13,5 dolerio brangiau, nei buvo prognozuota. Nepriklausomas JAV ekspertas Džimas Rodžeris teigia, kad naftos kaina gali pakilti net iki 100 dolerių už barelį. Jis pabrėžia, kad per pastaruosius 35 metus nebuvo jokių didesnių naftos klodų atradimų.
„Mažeikių naftos” atstovo G. Karsoko teigimu, koncernas naftą iš Rusijos perka pagal Roterdamo uoste esančias kainas. Pastarosios esą tik simboliškai skiriasi nuo pasaulinių ir kinta taip pat, kaip ir kitų naftos rūšių, pavyzdžiui „Brent”.
„Kontraktuose su tiekėjais nėra nurodomos konkrečios sumos – yra tik užfiksuotas įsipareigojimas mokėti už naftą pagal Roterdamo kainų lygį. Bendrovė nežino, kiek, pavyzdžiui, reikės mokėti už naftą kitą mėnesį”, – teigia G. Karsokas.
Anot jo, apie 80-90 proc. šalies degalų rinkos užimanti „Mažeikių nafta” degalų kainą didmenininkams nustato pagal tokią formulę: trijų dienų Roterdamo uoste benzino ar dyzelino kainų vidurkis plius akcizas, Lietuvoje siekiantis litą už litrą, ir dar 18 procentų PVM.
„Įtakos galutinei kainai turi ir JAV dolerio kurso svyravimai”, – aiškino G. Karsokas.
Anot jo, galutinės kuro kainos degalinėse įvairiose šalyse skirtumai yra nulemti mokesčių politikos, įstatyminės bazės, kuri sukuria papildomus kaštus, nacionalinės valiutos kurso, transporto išlaidų.
„Be to, matoma tendencija, kad ir vienos valstybės skirtinguose regionuose ar miestuose dėl mažmenininkų konkurencijos skiriasi degalų kainos”, – atkreipia dėmesį G. Karsokas.
„Mažeikių naftos” pelnai
Kylant kuro kainoms, kai kurie šalies politikai ypač jautriai pradėjo reaguoti į didžiulius „Mažeikių naftos” pelnus. Žinia, „Mažeikių nafta” pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 378,9 mln. litų grynojo pelno – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per visus 2004-uosius Mažeikių koncernas gavo 721,8 mln. litų pelno.
Anot G. Karsoko, Mažeikių koncerno pelnas priklauso nuo vadinamosios perdirbėjo maržos. Ši marža – tai skirtumas tarp žalios naftos ir degalų kainų Roterdamo uoste.
„Iš gautų pajamų pardavus degalus atėmus išlaidas naftai įsigyti, gauname maržą, kuri parodo naftos perdirbimo įmonės galimybę uždirbti pinigus. Kai perdirbėjo marža 2002 metais siekė 42 JAV dolerius, „Mažeikių nafta” dirbo nuostolingai, o kai ji pernai pasiekė 92 dolerių ribą, „Mažeikių nafta” uždirbo pelno. Tas faktas, kad naftos perdirbimo gamyklų parduodamų degalų kainos nepriklauso nuo savikainos – nuo to, kiek mokama už žalią naftą, kokios darbuotojų algos ir t.t. – iš tiesų kelia nemažai nesusipratimų, tačiau taip dirba visos naftos perdirbimo gamyklos laisvame pasaulyje. Pagal šias taisykles „Mažeikių nafta” dirba nuo 1997 metų”, – aiškino G. Karsokas.
G. Karsokas tikina, kad Lietuvoje bendrovė esą uždirba vos 20 proc. viso metų pelno, o likusią jo dalį gauna iš pirkėjų JAV, Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Be to, pagal pardavimų pelningumą „Mažeikių nafta” užima tik 62 vietą tarp Lietuvos įmonių.
LLRI prezidento U. Trumpos teigimu, „Mažeikių nafta” elgiasi ekonomiškai racionaliai ir logiškai.
„Ekonomiškai yra svarbu ne tai, ar šalyje yra degalų gamintojas. Svarbiausia – kur yra artimiausias kitas gamintojas ir kokia yra alternatyva importuoti degalus. Lietuva šiuo atžvilgiu yra labai nedėkingoje padėtyje, nes artimiausia alternatyva yra labai toli, o, pavyzdžiui, Novopolocko gamykla į mūsų rinką negali patekti dėl ES kokybės reikalavimų. Dėl to turėdami savo gamintoją esame kartais priversti mokėti brangiau”, – sako U. Trumpa.
Vis dėlto, anot jo, „Mažeikių nafta” negali kelti kainų tiek, kiek panorėtų. Kainoms pasiekus nerealų lygį, esą atsirastų importuotojas, įvešiantis kurą iš Lenkijos ar Skandinavijos.
„Situacija pasikeistų, jei Vyriausybė nuspręstų privatizuoti „Klaipėdos naftą” ir naujasis jos savininkas pertvarkytų šį terminalą taip, kad jis galėtų importuoti degalus. Tada „Mažeikių nafta” žaistų daug atsargiau, rinkoje būtų visai kitokia padėtis”, – mano LLRI prezidentas.
Absurdiški akcizai
Lietuvio ausį tikrai rėžia tokia informacija: „JAV vairuotojai buvo labai nemaloniai nustebinti, kai pirmosiomis rugsėjo dienomis už litrą benzino jiems tekdavo pakloti rekordinę – apie 2,13 lito sumą. Amerikos vartotojai šiek tiek atsipūtė, kai praėjusį antradienį benzino kaina nukrito iki 1,5 lito už litrą”.
Tuo metu Nyderlanduose, europarlamentarų Eugenijaus Gentvilo ir Gintaro Didžioko „Vakarų ekspresui” pateiktais duomenimis, už litrą A-95 benzino dabar tenka mokėti 5,04 lito, Vokietijoje – 4,9 lito, Belgijoje – 4,86 lito, Didžiojoje Britanijoje – 4,62 lito, Prancūzijoje – nuo 4,28 lito, Liuksemburge – 3,79 lito, o Ispanijoje – 3,62 lito.
Esminė tokių kardinalių degalų kainų skirtumų tarp JAV ir ES priežastis – akcizai.
Anot LLRI prezidento U. Trumpos, akcizai, kaip mokesčių rūšis, yra gryniausias absurdas.
„Akcizai apmokestina vartojimą. Jų tikslas – padaryti prekę brangesne ir taip apriboti žmonių vartojimą. ES į akcizus degalams žiūri kaip į priemonę apriboti žalingą poveikį gamtai, sukurti gerą kelių infrastruktūrą. JAV šiuos klausimus sprendžia per kitus mokesčius. Kai kainos sukyla, valdžia su savo akcizais problemą daro dar aštresnę”, – sako U. Trumpa.
Anot jo, akcizų mažinti Lietuva savarankiškai negali, tačiau jam nesuprantama, kodėl iki šiol šis klausimas kartu su nuo tų pačių bėdų kenčiančiomis naujosiomis ES narėmis nekeliamas Briuselyje.
„Lenkijos, Slovakijos valdžia jau yra kalbėjusi, kad kylant naftos kainoms reikėtų peržiūrėti akcizus ir kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybių mažinti akcizų minimumus arba stabdyti akcizų augimą. Ekonominis tokio prašymo pagrindimas yra labai aiškus – akcizai buvo nustatyti pagal senųjų ES šalių pragyvenimo lygį. Akivaizdu, kad jis naujų ES narių pragyvenimo lygius viršija nuo 6 iki 10 kartų, tad yra neracionaliai aukštas. Dabar egzistuojanti akcizų sistema visiškai neatsižvelgia į ES plėtros pasekmes. Pereinamuoju periodu, skirtu pasiekti minimalius akcizus, pragyvenimo lygis tikrai nepadidės taip, kad akcizai neturėtų skaudžios įtakos eiliniams vartotojams. Tenka tik apgailestauti, kad šis labai rimtas ekonominis argumentas nebuvo keltas derybose su ES”, – sako LLRI prezidentas.
Rytoj „Vakarų eksprese” skaitykite:
* Kaip dėl nutylėtų degalų akcizų dabar teisinasi į Europos Sąjungą Lietuvą atvedę derybininkai
* Briuseliui esame įsipareigoję akcizus kurui dar didinti mažiausiai šešerius metus
* Savo piliečius labiau mylinčių šalių valdžios kuro kainų krizę bando įveikti piniginėmis kompensacijomis žmonėms
* Lietuvos ūkio ministras Kęstutis Daukšys nemano, kad jau laikas kurti pavojaus laužus ir atakuoti Briuselį
Be to, šią savaitę – „Vakarų ekspreso” žurnalistų atliktas tyrimas, kur ir kaip Vakarų Lietuvoje galima įsigyti pigesnio benzino
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”