Vyriausybė nesirengia klausyti Seimo komitetų nurodymų, nes jie esą tėra rekomendacinio pobūdžio. O aiškintis nesutampantiems Seimo ir Vyriausybės požiūriams apie parlamentinės kontrolės tikslus reikėtų surengti teorinę konferenciją.
Tai šeštadienį pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje sakė Premjeras Algirdas Brazauskas.
„Mes geranoriškai apsvarstome visus pasiūlymus, tačiau nesėkmės dėl tokio sprendimo atveju Vyriausybė, žinoma, negalės pasiteisinti, kad tai siūlė Seimo komitetas ir mes priėmėme. Taip pat tvirtai laikomės Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo ir suvokiame, kad niekas kitas nepadarys to, ką privalo padaryti pati Vyriausybė”, – šeštadienį kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Aktyvinti parlamentinę kontrolę pavasarį Seimo narius skatino Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, teigiamu pavyzdžiu nurodęs šią kadenciją įsteigto Seimo Audito komiteto veiklą.
Šeštadienio Seimo posėdyje A. Brazauskas taip pat piktinosi naujosios kadencijos Seimo komitetų raštais Vyriausybei, kurie, jo nuomone, nusižengia Seimo statutui, įsakmiu tonu reikalaudami priimti konkrečius sprendimus, įpareigodami Vyriausybę atsiskaityti dėl priimtų veiksmų ar kritikuodami dėl tokių nurodymų neklausymo.
„Pagal Seimo statuto nuostatas Seimo komitetų siūlymai turi rekomendacinį pobūdį. Ne visada galime reaguoti į siūlymus, nes atsakomybė už jų pasekmes vis tiek teks Vyriausybei”, – tvirtino Premjeras.
Jis siūlė Seimui surengti teorinę konferenciją apie parlamentinę kontrolę, kurioje būtų ieškoma bendro su Vyriausybe suvokimo. Dabar, Vyriausybės vadovo nuomone, nuomonės išskiria dėl parlamentinės kontrolės tradicijų Lietuvoje nebuvimo bei skirtingų požiūrių į jos tikslus.
„Manau, visiems būtų labai naudinga, jeigu atsirastų bendras parlamentinės kontrolės teorijos suvokimas. (Reikia išsiaiškinti, – ELTA) kas yra parlamentinė kontrolė – ar smulkmeniška kitų valdžios institucijų globa, ar kiekvieno veiksmo vertinimas, ar metodas spręsti kažkokius vietinius ar grupinius interesus, ar priežiūra, kaip atsakingos institucijos įgyvendina įstatymus”, – vardijo A. Brazauskas.
Liepą baigiantis Seimo pavasario sesijai, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtino, jog parlamentinė kontrolė turi tapti pagrindine šios kadencijos Seimo varomąja jėga. Jis tvirtino, jog Audito komiteto pavyzdžiu turėtų sekti ir kiti, šakiniai komitetai, savo kompetencijos ribose vis daugiau dėmesio skirdami parlamentinei priežiūrai.
„Šiandien girdime labai įvairių nuomonių dėl parlamentinės kontrolės taikymo, tačiau argi parlamentinė kontrolė nėra mūsų institucijos tiesioginė pareiga? Argi Konstitucijoje įtvirtinta ši klasikinė demokratinės teisinės valstybės funkcija nėra mūsų darbas?”, – pažymėjo Seimo vadovas. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad Seimas turi ne tik vykdyti parlamentinę kontrolę, bet ir plėsti, efektyvinti ją.
Šiek tiek anksčiau, birželio pabaigoje, A. Brazauskas laiške A. Paulauskui buvo pareiškęs, jog Seimo Audito komitetas peržengia savo įgaliojimų ribas, nes pradėjo tikrinti Vyriausybės pavaldumo organizacijų veiklą, abejoti Vyriausybės sprendimų teisėtumu bei ne pagal Seimo statutą bendrauti su Vyriausybe.
Laiške taip pat buvo tvirtinama, jog komitetas „nepagrįstai kišasi” į kitų valdžios institucijų darbą, kelia „neteisėtus reikalavimus” Vyriausybei. Todėl reikėtų Seimo statute susiaurinti Audito komiteto įgaliojimus ir „imtis priemonių”, kad komiteto vadovai „laikytųsi galiojančių įstatymų”, buvo rašoma laiške.
Vėliau A. Brazauskas viešai patvirtino, jog Seimui neįvykdžius šių reikalavimų Vyriausybė gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Su Vyriausybės teiginiais nesutiko Seimo Teisės departamentas – anot jo, skirtingai, nei teigė Vyriausybės vadovas, Audito komiteto funkcijos atitinka Seimo kompetenciją, be to, jo veikla nenusižengia Konstitucijoje numatytam valdžių atskyrimo principui.
Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius birželį komentavo, jog parlamentinės kontrolės funkcijas vykdantis komitetas tokią Vyriausybės vadovo reakciją sukėlė užmynęs ant įtakingų interesų.
2005-09-10 12:54