Gausėjant planų statyti vandens pramogų parkus, ekspertai įspėja, kad Lietuvoje be dotacijų gali išsilaikyti tik vienas toks objektas. Kiti ne tik neatsipirks, bet reikalaus nuolatinės valstybės paramos. Druskininkai vandens pramogų parką turės pirmieji šalyje, bet koks likimas jo laukia, jeigu savo parkus pasistatys Vilnius, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys?
Atsipirks per 30 metų
„Vandens parkus nenoriai finansuoja bankai, vadinantys tai rizikinga investicija. O konkursus rengiančios savivaldybės tikina neketinančios dalytis verslo rizika su investuotojais,”- šią savaitę svarstė dienraštis „Verslo žinios”.
Vandens pramogų parką jau pradėta statyti Druskininkuose, diskusijos dėl analogiško objekto netyla Vilniuje, ekspertai rengia galimybių studiją Klaipėdai, o Šiauliai ir Panevėžys vandens parkams statyti matuoja sklypus.
„Planuoti galima. Statyti neuždrausi. Bet ar atsipirks – labai, labai abejotina”, – įsitikinęs Druskininkų savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas.
Įvairiais skaičiavimais, net gavęs 65 proc. viso projekto vertės sudarančią paramą vandens pramogų projektas Druskininkuose atsipirks ne greičiau nei per 30 metų.
Statomas už valstybės, Europos ir privačių investuotojų pinigus
„Statyti galima kad ir kiekviename kaime, bet jis neišsilaikys. Siekiame, kad pastačius šį objektą gerėtų socialinė ir ekonominė padėtis. Turime infrastruktūrą, galime priimti miesto svečius ne vienai dienai, norime, kad uždirbtų verslininkai, turintys apgyvendinimo, maitinimo, paslaugų įmones”, – sakė A.Svirskas.
Skelbta, kad Druskininkų vandens pramogų parko statybų kaštai – per 115 mln. litų. Iš jų 40 mln. – Druskininkų savivaldybės įnašas, apie 55 mln. Lt – valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, 20 mln. Lt skyrė privatūs rėmėjai. Parkas lankytojams duris turi atverti 2006 metų gruodžio 31 dieną.
Grandiozinis kompleksas pramogų pasiūlys ir mažiems, ir dideliems. Čia iškils prabangus 4 žvaigždučių viešbutis, žiemos sodų restoranas, modernios konferencijų salės, kavinės, kazino, boulingas, veiks įvairūs vandens atrakcionai, apie 20 įvairių pirčių kompleksas, pora lauko pirčių su meldų sienele, tekančiais upeliais ir jonizacijos poveikiu, Tailando masažo salonas, patalpos pilvo šokiams…
Projekto riziką nori užkrauti verslui
Savivaldybės pripažįsta, kad vandens pramogų parkai – rizikinga investicija. Ar jie atsipirks, turi skaičiuoti verslininkai. Panevėžio savivaldybė jau išsirinko ir būsimą vandens pramogų parko statytoją, kuriuo tapo Vilniaus bendrovė „Minoleta”. Bendrovės atstovai nei apie galimą lankytojų skaičių, nei apie galimybes, jog objektas atsipirks, kol kas nekalba.
Panašia logika – užkrauti projekto riziką verslui – vadovaujasi ir Šiaulių savivaldybės vadovai. Sklypas vandens pramogų centrui statyti bus išmatuotas, o ar projektas atsipirks – tegul skaičiuoja verslininkai. Ar apsimoka statyti pramogų kompleksą su vandens parku Klaipėdoje, greta Lietuvos jūrų muziejaus, paaiškės spalio mėnesį. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sakė, jog galimybių studija dėl vandens pramogų centro statybos atsakys, ar projektas ekonomiškai pagrįstas.
„Preliminariais skaičiavimais, toks projektas kainuotų apie 70 mln. litų. Tai labai didelės investicijos, kol neturėsime skaičių, nieko nedarysime”, – sakė ji.
Druskininkų naujienos