Įprastoje aplinkoje narcizai – nemalonūs ir save įsimylėję žmonės. Tačiau, nepaisant perdėtos nuomonės apie save, jie puikai elgiasi krizinėse situacijose. „Independent” rašo, jog prie tokios išvados priėjo psichologai.
Per pirmąjį susitikimą šie žmonės, dievinantys save ir pasižymintys ligūsta nuomone apie save, dažniausiai padaro gerą įspūdį. Nors ir neturėdami išskirtinių talentų, sudėtingomis sąlygomis jie gali pademonstruoti geriausias savo savybes. Kritiškoje aplinkoje į narcisizmą linkę žmonės veikia 20 proc. efektyviau nei jų kolegos. Šie duomenys buvo nurodyti kasmetėje Britanijos psichologų bendrijos konferencijoje Blekpule. Profesorius Rojus Baumaisteris iš Klivlendo universiteto sakė, kad jeigu narcizai nejaučia visuotinio dėmesio, jie elgiasi nė kiek ne geriau, o kartais netgi blogiau, nei jų kuklesni kolegos: „Kai jie yra dėmesio centre ir turi galimybę išgarsėti, jie elgiasi kuo geriausiai. Vis dėlto kitu metu jie elgiasi blogiau, ir tai kompensuoja bet kokius laimėjimų skirtumus”.
Narcisizmo reiškinys pirmą kartą aprašytas graikų mitologijoje. Mitas apie Narcizą byloja, kad jaunuolis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje ir mirė iš meilės sau. Psichologai narcizais laiko arogantiškus žmones, mėgstančius pasipuikuoti ir jaučiančius savo pranašumą prieš kitus. Jie reikalauja ypatingo dėmesio sau ir gėrėtis jų talentais.
Pasak R. Baumaisterio, tokie bruožai būdingi Sadamui Huseinui, kuris hipertrofuotai suvokė savo valdžią; kaip Hitleris ir Napoleonas, Irako lyderis save laikė dievu. Nusikaltėliai taip pat linkę į didybės maniją, per didelį pasitikėjimą savimi, manydami, kad visas pasaulis jiems yra skolingas. R. Baumaisteris paneigė mintį, kad nusikaltėliai nepakankamai vertina save.
R. Baumaisterio tyrinėjimai pagrįsti keturiais eksperimentais, kuriuose dalyvavo 248 baigiamojo kurso studentai. Jiems buvo siūlomi įvairūs testai polinkių į narcisizmą laipsniui nustatyti. Po to jiems davė konkrečią užduotį: mėtyti ietis, spręsti matematikos galvosūkius ar demonstruoti kūrybinius sugebėjimus. Kai kuriais atvejais, norėdami sukurti papildomų sunkumų, studentams sakė, kad abejojama jų sugebėjimu gerai atlikti užduotį. Tokiais atvejais žmonės, linkę į narcisizmą, pasirodydavo ypač puikiai. O kai jie neturėjo galimybės išsiskirti iš kitų, jie veikė blogiau nei kiti studentai.
Pasak R. Baumaisterio, žmonėms, dirbantiems biuruose, tyrimo rezultatai teikia daug peno apmąstymams. „Su žmonėmis, linkusiais į narcisizmą, nemalonu bendrauti. Jie nori, kad kolegos atliktų visą pagrindinį darbą, o jie šį nuopelną priskirtų sau – tai suteiktų jiems galimybę tapti žavėjimosi objektu.”
R. Baumaisteris nurodė amerikiečių futbolininko Andrė Raizono, kuris pagarsėjo tuo, jog itin sublizgėdavo atsakingiausiu momentu, pavyzdį. „Kai akimirka labai svarbi, visi į jį žiūri, jis visada pasirodo puikiai. Tačiau kartą vos nepradėjo muštynių, kai pagrindinis jo komandos žaidėjas kamuolį atidavė kitam, nors šis perdavimas komandai lėmė pergalę.”