Šį rudenį Lietuvos moderniosios muzikos krikštatėvio V.Bacevičiaus 100-mečiui skirtų renginių ciklas pasieks kulminaciją
Penkis dešimtmečius kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905-1970) vardas mūsų šalyje buvo nutylimas. Kaip ir visa, kas „buržuaziniais metais” Lietuvos kultūroje gražiai vystėsi ir klestėjo.
Pašauktas kurti naujai
V.Bacevičius – pirmasis lietuvių kompozitorius ir atlikėjas, rengęs koncertus didžiausiuose Europos miestuose – Paryžiuje, Berlyne, Prahoje – juose atlikęs ir savo muziką. Galima sakyti, kad V.Bacevičius drauge su jaunesniuoju kolega Jeronimu Kačinsku įvedė Lietuvos muziką į šiuolaikinę Europos meno aplinką.
„Kurkim modernią Lietuvą”, – skelbė V.Bacevičius ir tai įtvirtino savo kūryboje su bekompromisiu užsispyrimu. Nepaisė kritikos ir priekaištų dėl savo muzikos modernios kalbos, neva tautinių tradicijų ignoravimo, svetimos valstiečių tautai „didmiesčio muzikos” dvasios.
Gimęs kultūringoje muzikos mokytojo Vinco Bacevičiaus ir lenkės Marijos Modlinskos šeimoje, Vytautas, kaip ir kiti jo broliai ir seserys, įgijo nepriekaištingą humanitarinį išsilavinimą. Beje, visi keturi Bacevičių vaikai vėliau „išėjo į kultūros žmones”: sesuo Gražina Bacevič tapo garsia lenkų kompozitore ir smuikininke, brolis Kęstutis – pianistas, koncertavęs daugelyje šalių, jauniausioji sesuo Vanda studijavo žurnalistiką Lenkijoje, vėliau reiškėsi kaip poetė, išleido 10 poezijos knygų.
Išskirtinė laikinosios sostinės figūra
Šviesiausias ir gražiausias V.Bacevičiaus gyvenimo tarpsnis – metai praleisti Kaune (1926-1939). Būtent per šiuos 13 metų susiformavo kūrėjo stilius, gimė veikalai, bylojantys apie jo individualų braižą: I koncertas fortepijonui ir simfoniniam orkestrui, „Elektrinė poema”, poemos fortepijonui, kūriniai vargonams.
Dvidešimtmetį V.Bacevičių laikinosios sostinės melomanai galėjo matyti prie fortepijono, kuomet jis skambindavo pirmuosius savo rečitalius, studentai jį sutikdavo Vytauto Didžiojo universitete, kuriame studijavo filosofiją ir estetiką. Gavęs valstybės stipendiją, jaunasis kūrėjas sėkmingai tęsė studijas Paryžiuje, Sorbonos universitete, ir Rusų konservatorijoje. Tuomet jo gyvenimas sukosi tarp to meto Lietuvos ir Prancūzijos sostinių bei daugybės gastrolių.
Kauno konservatorijoje V.Bacevičius dėstė fortepijoną ir teorines disciplinas, daug bendradarbiavo su spauda. V.Bacevičius buvo iniciatorius 1937 m. Lietuvos įstojimo į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos asociaciją (ISCM). Šioje organizacijoje netrukus tapo Lietuvos sekcijos pirmininku. 1938 m. jis buvo prestižinio Eženo Izaji konkurso vertinimo komisijos narys, buvo apdovanotas Belgijos karaliaus Leopoldo III karūnos ordinu.
Trys dešimtmečiai emigracijoje
1939-aisiais V.Bacevičius išvyko į Argentiną. Prasidėjus karui, į Lietuvą nebesugrįžo. Koncertavo Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, o 1940-aisiais įsikūrė JAV. Čia taip pat kūrė, koncertavo, kovojo už savo pripažinimą, kurio, deja, pasiekti taip ir nebepavyko. Kaip kompozitorius Niujorke liko mažai žinomas, kaip pianistas sulaukdavo palankių atsiliepimų – net 8 kartus koncertavo „Carnegie Hall”. Gyvenant Niujorke, pagrindiniu V.Bacevičiaus pragyvenimo šaltiniu tapo pedagoginis darbas: turėjo kelias privačias studijas, dėstė Niujorko ir Berklino konservatorijose, Long Ailendo muzikos institute. Mirė 1970-aisiais, palaidotas Niujorke, Cypress Hills kapinėse.
Maištingi kūriniai Kauno salėse
Šį rudenį V.Bacevičiaus 100-mečiui skirtų renginių ciklas pasieks kulminaciją. Nemažai V.Bacevičiaus veikalų Vilniuje ir Kaune skambėsiančiame festivalyje bus atlikti pirmą kartą.
Rugsėjo 16 d., penktadienį, 18 val. Kauno muzikiniame teatre išgirsime šio autoriaus simfoninius kūrinius, kuriuos atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko.
Keturios orkestrinės kompozicijos, kurias išgirsime šiame muzikos vakare, buvo sukurtos įvairiais V.Bacevičiaus kūrybos periodais. I simfoniją jis rašė būdamas 21-erių, o paskutinįjį simfoninį veikalą „Grafika” – 60 metų. Šiuos opusus skiria keturių dešimtmečių tarpsnis, kuriame gražiai išsidėsto ir V.Bacevičiaus žymiausieji koncertinio žanro kūriniai – fortepijonui ir smuikui. Juos Muzikiniame teatre atliks smuikininkė Ingrida Armonaitė ir pianistas Gintaras Jaruševičius. Programą komentuos muzikologė Ona Narbutienė.
Rugsėjo 20 d., trečiadienį, 17 val. VDU Katalikų teologijos fakulteto salėje skambės V.Bacevičiaus kamerinė muzika.
V.Bacevičius bene vienintelis po M.K.Čiurlionio sukūrė daug ir įvairios fortepijoninės kamerinės muzikos. Pirmąsyk šiame muzikos vakare bus paskambintos mąslios, nežemiškos, erdvios, įvairiais gyvenimo periodais sukomponuotos fortepijoninės poemos. Jas atliks pianistas Jurgis Karnavičius. Antrojoje koncerto dalyje skambės brolio ir sesers – Vytauto ir Gražinos Bacevičių – paskutiniai, brandžiausi styginių kvartetai, kuriuos grieš Valstybinis Vilniaus ir M.K.Čiurlionio kvartetai. Programą komentuos muzikologas Edmundas Gedgaudas.
Alina Ramanauskienė