Leidykla „Rosma” išleido filosofo Vincento Žemaičio sudarytą „Etikos žodyną”, išsiskiriantį jau vien tuo, kad panašaus pobūdžio veikalus paprastai išsiverčiame iš užsienio kalbų. Dabar gi pirmą kartą parengtas toks platus ir informatyvus etikos žodynas, kaip tam tikras apibendrinantis veikalas, podraug reiškia ir tam tikrą nacionalinį etinės minties subrendimo lygmenį.
„Mums atrodo, – knygos pratarmėje rašo autorius, – kad žodyną, ypač etikos, geriau turėti ne verstinį, o savo. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad šiuo atveju susiduriame su labai specifiška tautos dvasinės kultūros sritimi – dorove ir jos etine refleksija. Todėl sudarant etikos žodyną labai svarbu atsižvelgti į šį aspektą. Šis žodynas kaip tik ir sudarytas remiantis tokia nuostata”.
Aprašant etikos kategorijas ir dorovės sąvokas, čia atsižvelgiama į lietuvių kalbos dorovės terminų bei sąvokų sandaros specifiką. Seniai pastebėta, kad vienos kalbos dorovės sąvokos, net išreikštos analogiškais terminais, nėra visiškai tapačios kitos kalbos sąvokoms. Antra vertus, esama dorovės terminų, kuriuos turi viena, bet neturi kita kalba.
Sudarant žodyną atsižvelgta ir į įprastą netikslų kai kurių etikos sąvokų vartojimą lietuvių kalboje. Antai kasdienėje kalboje ir spaudoje neskiriama „pareiga” nuo „pareigybių”, „priedermių” ir „prievolių”, „dora” – nuo „dorovės”, „žmoniškumas” – nuo „žmogiškumo”, „atkaklumas” – nuo „užsispyrimo” ir t.t. Tokia įprasta, bet netiksli dorovės sąvokų vartosena žodyne koreguojama.
Žodyne pateikiama per 550 sąvokų ir 250 asmenybių. Taigi didesnę jo dalį sudaro etikos kategorijų ir sąvokų aprašymas.
Jonas Vabuolas