Realybės šou per prievartą

Teisės ekspertų nuomone, Lietuvoje populiarėjančios vaizdo stebėjimo sistemos kelia pavojų žmonių privatumui

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) specialistai atliko analizę, kurioje konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kameros viešose vietose, jei naudojamos pagal paskirtį ir teisėtai, gali būti efektyvi nusikaltimų prevencijos ar jų išaiškinimo priemonė, tačiau nepakankamas šių sistemų teisinis reguliavimas Lietuvoje, kelia grėsmę privataus gyvenimo saugumui. Ekspertai konstatavo, kad mūsų šaliai būtent ir trūksta tinkamo teisinio šios srities reguliavimo.

Prastas teisinis reguliavimas – grėsmė privatumui

Šiuo metu vis daugiau institucijų, įmonių ir organizacijų vaizdo stebėjimo sistemas įrengia viešose vietose. Vaizdo kameras galime matyti gatvėse, visuomeniniuose pastatuose, parduotuvėse, stadionuose. O kažkas, sėdintis prie monitoriaus pulto, per šias kameras gali matyti mus.

Prieš penkerius metus Vilniaus savivaldybės ir miesto Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) iniciatyva buvo pradėta akcija „Saugus miestas“, per kurią įvairiose miesto vietose imtos diegti vaizdo kameros. Šiuo metu sostinėje veikia 78 vaizdo stebėjimo kameros, kurių vaizdas perduodamas į VPK.

Trys dešimtys šių kamerų gali būti valdomos ir sukiojamos į įvairias puses. Kameromis užfiksuotą vaizdą policija saugo dvylika parų. VPK keliose miesto gatvėse dar yra įrengusi vaizdo stebėjimo kameras, kurios fiksuoja kelių eismo pažeidimus.

ŽTSI ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad nepakankamas vaizdo fiksavimo ir stebėjimo sistemų teisinis reguliavimas Lietuvoje sukelia grėsmę privataus gyvenimo saugumui. Be to, ši sfera labai smarkiai plečiasi, tad būtina skubiai suformuluoti ir priimti teisės aktus, kurie griežtai reglamentuotų tokių sistemų ir jomis užfiksuotų vaizdų naudojimą, kad būtų iki minimumo sumažinta žmogaus teisių į privatų gyvenimą pažeidimų galimybė.

Žvilgsnis į matavimosi kabiną

ŽTSI duomenimis, pasitaikė atvejų, kai vaizdo stebėjimo kamerų operatoriai piktnaudžiauja technikos galimybėmis ir nukreipia kameras bei priartina vaizdą taip, kad nesunkiai nustato asmens mobiliuoju telefonu renkamus numerius arba nukreipia kameras į namų langus ir stebi privatų asmenų gyvenimą.

Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, dalis parduotuvėse įrengtų vaizdo kamerų operatorių vyrų kameromis „sekioja“ jiems į akį kritusias parduotuvės klientes. Kai kuriose Lietuvos didelėse parduotuvėse stebėjimo kameros įrengtos tokiose vietose, iš kurių galima stebėti, ką klientai veikia drabužių matavimosi kabinose.

ŽTSI pabrėžia, kad nerimą kelia ir save vadinančių privačiais detektyvais asmenų vykdomas kitų asmenų privataus gyvenimo stebėjimas, panaudojant vaizdo ir fotokameras. Spaudoje galima rasti skelbimų, kuriuose „privatūs detektyvai“ siūlo filmavimo ir fotografavimo paslaugas. Šie asmenys fiksuoja sekamų žmonių privatų gyvenimą pastariesiems apie tai nežinant. O Vilniuje policijos įrengtos greičio kontrolės sistemos fiksuoja ne tik automobilio numerį, bet ir jo vidų bei keleivių, kurie nenorėtų būti identifikuoti, veidus.

Visus tokius atvejus ŽTSI traktuoja kaip neteisėtą kišimąsi į asmens privatų gyvenimą bei siūlo policijai ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) pasidomėti tokiais atvejais. ŽTSI specialistų nuomone, „reikia nedelsiant aiškiai nustatyti privataus vaizdo stebėjimo sistemų naudotojo sąvoką bei kokiais atvejais ir kokias erdves ar asmenis jis gali stebėti“.

Vaizdo kamerų gatvėse daugės

Lietuvoje vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimui yra taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tačiau jame nėra tiesioginio ir konkretaus reguliavimo, skirto šių sistemų panaudojimui, – įstatymo nuostatos yra bendro pobūdžio. Nėra ir jokio kito teisės akto, kuris reglamentuotų tik vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimą, pastebi ŽTSI.

Instituto analizėje pateikiami šiemet Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo duomenys, liudijantys, jog vaizdo stebėjimo kamerų nusikaltimų prevencinė reikšmė toli gražu neatitiko iki tol skelbiamos optimistinės statistikos. 14 skirtingų vietovių atliktas tyrimas parodė, kad vaizdo stebėjimo kameros dažnai neturėjo jokios įtakos nusikaltimų prevencijai, arba nusikaltimų skaičius, įdiegus tokias kameras, netgi padidėjo.

„Lietuvoje taip pat reikėtų atlikti nepriklausomą išsamų vaizdo stebėjimo kamerų efektyvumo – kaštų tyrimą, kad būtų galima įvertinti, ar verta toliau didinti vaizdo stebėjimo kamerų skaičių“, – teigiama ŽTSI analizėje.

Tuo tarpu Vilniaus miesto VPK Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Ramūnas Matonis, tvirtina, kad tose Lietuvos sostinės vietose, kurias pradėta stebėti kameromis, per pirmus dvejus metus nusikalstamumas sumažėjo net 40 proc. Tiesa, vėliau jis nustojo kisti ir stabilizavosi.

R.Matonis neabejoja vaizdo kamerų nauda užtikrinant miestiečių saugumą ir teigia, jog policija yra suinteresuota, kad jų būtų dar daugiau įrengta mieste. Iki kitų metų sausio Vilniaus gatvėse atsiras dar 15 naujų kamerų. Tiesa, tik trys iš jų bus tikros, o likusios dvylika – muliažai. Šios kameros bus kaitaliojamos vietomis, tad pašaliniai asmenys niekada nežinos, kur konkrečiu metu jie galės būti stebimi. Kameros, kuriomis naudojasi Vilniaus policija, priklauso miesto Savivaldybei.

Ženklai kenktų nusikaltimų prevencijai?

ŽTSI ekspertų nuomone, teritorijose, kuriose vykdomas stebėjimas vaizdo kameromis, turi būti matomose vietose apie tai iškabinta informacija. ŽTSI specialistai pažymi, kad sostinės VPK iki šiol ignoruoja privalomą VDAI nurodymą stebėjimo vietose įrengti informacines lenteles, kuriose būtų nurodytas duomenų valdytojo pavadinimas ir telefono numeris pasiteirauti.

„VPK teigia, jog vaizdo stebėjimas yra vykdomas nusikaltimų prevencijos tikslais, tačiau nusikaltimų prevencija negali būti efektyvi, jei žmonės nėra informuojami apie vaizdo stebėjimą. Be to, 78 VPK kameras stebi tik du asmenys, tad yra aišku, kad jie nėra pajėgūs stebėti visų 78 kamerų transliuojamą vaizdą“, – teigiama ŽTSI analizėje.

Tačiau R.Matonis paprieštaravo tokiai nuomonei, teigdamas, kad ties įvažą į miestą yra iškabinti ženklai, informuojantys apie tai, jog Vilniuje vykdomas stebėjimas vaizdo kameromis. Pasak R.Matonio, tai, kad tokių ženklų nėra konkrečiose stebėjimo vietose, kaip tik padidina prevencinį poveikį, kadangi potencialiai nusikalsti linkęs asmuo nežino, kuriose miesto teritorijose jis išvengs kamerų objektyvų.
Arūnas Ivaškevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Realybės šou per prievartą"

  1. N

    man nemaiso kameros,o gatvese,prie bankomatu-man daug saugiau.

  2. o!

    jei prie kameros jausies saugus, tai uzh jos gali gaut basliu per galva. reik naikint nusikalstamumo priezxhasty o ne pasekmes!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.