Dažniausiai nuo piktavalių nukenčia Italijos, Vokietijos ir Lenkijos piliečiai
Vakar pasiklausyti policijos ir migracijos tarnybos atstovų atėjo apie 50, tai yra pusė visų Kaune studijuojančių užsieniečių. Tokie informaciniai seminarai organizuojami kiekvieno semestro pradžioje, nes mainų programų dalyviai keičiasi kas pusmetį. Šiemet iki rugsėjo Kaune iš viso yra užregistruoti 128 nukentėjusių užsieniečių pareiškimai.
Vienus gąsdina, kitiems – kasdienybė
Studentai teigė, jog apie daugumą dalykų jie jau buvo informuoti mainų programų koordinatorių Lietuvoje. Tačiau suomė Maija Natsari vis tiek atrodė priblokšta. „Baisu čia. Apie visa tai įspėjo vietiniai programos koordinatoriai, todėl stengiamės visur vaikščioti grupelėmis”, – kalbėjo studentė, įsitikinusi, kad Suomijoje – daug saugiau.
Pietų Korėjoje studijuojanti anglų kalbą Juna An sakė, kad seminaras jos pernelyg neišgąsdino, nors jos šalyje vaikščioti naktimis yra kur kas saugiau. Susitikimo su pareigūnais metu ji svarbiausias mintis kruopščiai konspektavo.
Tačiau latvės, kaip ir nemažai kitų studentų, nebuvo itin atidžios klausytojos. „Pas mus – lygiai taip pat kaip pas jus”, – šypsodamosi tikino kaimyninės šalies atstovės Gundaga Elvika, Inita Stpola ir Sakina Smirnova. Stulbinančių naujienų jos neišgirdo, tačiau renginys joms vis tiek buvo naudingas, nes dar kartą pasitikslino, ko tikėtis Kaune.
Vagia telefonus ir automagnetolas
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Karosevičius studentams patarė ypač saugoti mobiliojo ryšio telefonus, nepalikti jų be priežiūros naktiniuose klubuose ant staliukų, neskolinti nepažįstamiems asmenims vien skambučiui. S.Karosevičius įspėjo, jog nuo ilgapirščių galima nukentėti ir visuomeniniame transporte.
Viršininko pastaba, jog vagių dėmesį traukia automobiliuose paliktos automagnetolos, sukėlė studentų juoką. Tačiau į patarimą mašinas laikyti saugomose stovėjimo aikštelėse, o ne gatvėse ir daugiabučių namų kiemuose užsieniečiai vėl reagavo labai rimtai.
„Jei bare užsisėdėsit ilgiau, tik nesugalvokit pėsčiomis eiti namo”, – įspėjo S.Karosevičius apie dar vieną galimybę sutikti ne itin draugiškai nusiteikusių žmonių. Pareigūnas studentams priminė ir tai, kad Lietuvoje draudžiama vartoti, laikyti ir platinti bet kokias narkotines medžiagas – už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Per ramybės valandas (22-6) negalima triukšmauti, garsiai klausyti muzikos.
„Gerų studijų! Jei ištiks bėda, policija jumis pasirūpins”, – šiuos S.Karosevičiaus atsisveikinimo žodžius studentai sutiko su šypsena.
Bandė raminti
Migracijos skyriaus specialistė Tatjana Kabajeva priminė skyriaus darbo valandas, paaiškino kai kurias įstatymų subtilybes. Vairuotojo teisių keitimo ir išdavimo poskyrio viršininkė Irena Biriukonienė aiškino, jog vairuojant automobilį būtina sustoti prieš pėsčiųjų perėjas ir praleisti pėsčiuosius, taip pat pakomentavo kai kuriuos kelio ženklus.
Paskutinė kalbėjusi Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Ramunė Gražulienė užsieniečius ramino sakydama, jog Kaunas – pakankamai saugus miestas. Tai darė todėl, kad, jos manymu, kai kurie miesto svečiai turi klaidingą išankstinę nuomonę apie čia susidariusią kriminogeninę situaciją.
Ji pasakojo apie norvegą žurnalistą, kuris, išvydęs Kauno policijoje registruotų nusikaltimų skaičius, manė, kad iš jo tyčiojamasi, nes buvo įsitikinęs, jog viskas turėtų būti daug blogiau.
Vytauto Didžiojo universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus tarptautinių programų koordinatorė Jurgita Pilypaitytė teigė, jog tokie seminarai rengiami tam, kad užsieniečiams Kaune kiltų kuo mažiau nepatogumų. „Norint jiems Lietuvoje studijuoti ilgiau nei tris mėnesius, būtina gauti laikiną leidimą gyventi šalyje. O tai nėra labai paprasta procedūra”, – aiškino J.Pilypaitytė.
Jurgita Murauskaitė