Kroatijoje žavi ne tik gamtos stebuklai, bet architektūrinis paveldas, menantis Viduramžių, Romos imperijos laikus.
Yra ir „padorių” paplūdimių
Makarskoje, kaip ir daugelyje kurortų, turistams siūlomas išvykos laivu į jūrą. Poilsiautojai paprastai yra plukdomi į netoliese plytinčias Brač ir Hvar salas.
Hvar saloje įsikūręs Vrbovskos miestelis įdomus tuo, kad čia stovi gana neįprastas statinys – bažnyčia-tvirtovė. Pastaroji buvo pastatyta dar XVI amžiuje, kuomet į salą kartu su šventomis relikvijomis iš žemyninės Kroatijos dalies atsikraustė nuo turkų bėgę gyventojai.
Arčiau Makarskos esanti Brač sala garsi tuo, kad čia plyti Auksinis kyšulys – vienas geriausių Kroatijos paplūdimių. Čia jūros pakrantė žvirgždėta ir joje gulėti žymiai maloniau, nei ant skaldinių Makarskos paplūdiminių. Tad nieko keista, kad čia žmonių, ko gero, net daugiau nei Makarskoje. Dar viena Auksinio kyšulio paplūdimių ypatybė – juose tarp smulkių akmenukų galima rasti gražių mažyčių kriauklyčių.
Laisvės miestas
Nuo Makarskos Adrijos jūros perlu vadinamą Dubrovniką skiria apie trys valandos kelio. Kelias į Dubrovniką nuteistas palei Adrijos jūros pakrantę, tad važiuojantieji gali gėrėtis Makarskos rivjeros vaizdais. Tačiau vairuotojai turi būti ypač atidūs, mat visai šalia – statūs skardžiai. Atsipalaidavimo ar neatidumo akimirka gali kainuoti labai skaudžiai – retkarčiais tenka išvysti nuo skardžių nulėkusių mašinų „griaučių”. Grįžtant atgal į Makarską teko stebėti už širdies griebiantį vaizdą – dvi vengrės stovėjo apsikabinusios ir ištiktos šoko verkė, mat jų mašiną, į kurią buvo atsitrenkęs kitas lengvasis automobilis, nuo prarajos skyrė tik keletas centimetrų…
Norint patekti į Dubrvoniką sausuma, tenka pervažiuoti 18 kilometrų ilgio teritorijos ruožą, priklausantį Bosnijai ir Hercegovinai. Šią teritoriją kažkada su Venecija įnirtingai konkuravęs Dubrovnikas pardavė Osmanų imperijai, kad tik netaptų venecijiečių kaimynu. Naujaisiais laikais buvo prisimintas šis precedentas, ir minėtasis pajūrio ruožas atiteko bosniams. Dabar čia yra įsikūręs vienintelis Bosnijos ir Hercegovinos miestas, turintis priėjimą prie jūros – Neumas.
Važiuojant tranzitu per šią Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos dalį vizų nereikia. Tad bosnių muitininkai ir pasieniečiai čia dirba labai sudėtingai – kartas nuo karto mosteli ranka taip parodydami, kad kelias laisvas, kilsteli užkardą.
Dažnai teigiama, kad Dubrovnikas – įspūdingiausias visos Kroatijos miestas. Jo unikalų senamiestis nuo 1979 metų yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo fondą. Tačiau tai nesutrukdė serbams 1991 metais iš greta esančių kalnų ir jūros apšaudyti šį architektūros stebuklų pilną miestą. Vaikščiojant daugiau nei 2 km ilgio sienomis, juosiančiomis visą Dubrovniko senamiestį, puikiai matosi, kurie pastatai nukentėjo karo metu – jų stogai dengti naujomis, šviesiomis čerpėmis.
Karo pabėgėliai iš Dubrovniko glausdavosi ir Makarskoje, kuriai karo baisumų išvengti pavyko. Pensinio amžiaus sutuoktiniai, kurių apartamentuose Makarskoje teko gyventi, pasakojo, kad tuose pačiuose kambariuose, kur dabar apsistoja turistai, karo metais gyveno pabėgėliai.
Serbai, matyt, ne veltui puolė Dubroviniką, mat šis miestas yra lyg laisvės simbolis. Apie tai, kad Dubrovnikas visada itin vertino laisvę ir daug amžių ne jėga, bet diplomatijos gudrybėmis sugebėjo išlikti nepriklausomas, byloja ir užrašas ant Lovrjenaco tvirtovės, skelbiantis, kad laisvės nenupirksi už visą pasaulio auksą.
Imperatoriškas miestas
Įspūdingu senamiesčiu, taip pat globojamu UNESCO, gali pasigirti ir didžiausias bei seniausias Adrijos pakrantės miestas – Splitas. Šis miestas gimė Romos imperatoriaus Diokletiano dėka. Pastarasis būsimo miesto vietoje šalia jūros kranto pasistatė milžiniškus rūmus ir dėl saugumo apjuosė gynybine siena, kuri išliko iki šių dienų. Viso kvadrato formos rūmų komplekso plotas – beveik 29 tūkst. kv. metrų. Į jį patekti galima pro trejus vartus – auksiniu, sidabrinius ir geležinius. Po Romos imperijos žlugimo miesto gyventojai apsigyveno rūmuose – koridoriai tapo gatvėmis, o rūmų kambariai, salės bei menės – butais. Taip susiformavo viduramžių Splitas.
Šalia imperatoriaus rūmų išdidžiai ilsisi iš Egipto atgabentas juodas, dar I-ajame mūsų eros amžiuje „užgimęs” sfinksas. O pačiose rūmų menėse, kurios prieš keletą amžių buvo paprasčiausiai užverstos šiukšlėmis ir užkastos, šiandien šurmuliuoja suvenyrų prekybininkai ir turistai.
Kodėl Kroatija – ne ES
Didžiausia Kroatijos pilis stūkso ant Knino mieste esančio kalno. Karo metu šis miestas kroatams buvo galbūt net svarbesnis nei Dubrovnikas, mat Kninas – pirmoji suvienytos Kroatijos sostinė. Serbų įsitvirtinimas šiame karališku vadinamame mieste kroatams buvo didžiulis smūgis. Būtent nuo Knino išlaisvinimas 1995 metais tapo esminiu persilaužimo momentu nepriklausomybės kare.
Lankantis Kinino tvirtovėje, teko matyti parodą, skirtą dešimtosioms karinės operacijos „Audra” metinėms. Karališką miestas buvo išlaisvintas būtent šios karinės operacijos metu. Ją labai efektingai įvykdė kroatų generolas Antė Gotovina. Kadangi karas buvusioje Jugoslavijoje buvo ypač žiaurus – neapykanta abiejose fronto pusėse gausino smurto aktus ir žudynes, tad daugelis to karo didvyrių tarptautinės teisė požiūriu tapo nusikaltėliais. Ne išimtis ir A. Gotovina – Hagos tribunolas nusprendė, kad jis turi atsakyti dėl 150 serbų mirties ir tūkstančių civilių išvarymo.
Kroatijai atsivėrus perspektyvoms įstoti į Europos Sąjungą (ES), šalies valdžia sutiko minėtajam tribunolui perduoti aštuonis savo generolus, tačiau A. Gotovina dingo. ES pareiškė, jog Kroatija negalės pradėti derybų dėl stojimo į Bendriją, kol generolas nestos prieš Hagos tribunolą. Dėl tokio ultimatumo visoje Kroatijoje sumažėjo žmonių simpatijos ES, vyko gausios demonstracijos generolui ginti, miestai buvo išklijuoti jo portretais, kuriuose jis tituluojamas didvyriu. Daugelyje Kroatijos miestų šie plakatai tebekabo iki šiol, nors A. Gotvinos klausimas suskaldė kroatus ir nesiliauja kurstyti aistrų.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”