Potvynio aukomis tapę klaipėdiečiai iki šiol neatsigauna po stichinės nelaimės ir tebeskaičiuoja patirtus nuostolius.
Praėjus mėnesiui po to, kai Danės upė netikėtai išsiliejo iš krantų ir užliejo ne tik pievas, bet ir sodų bendrijose bei žemupiuose gyvenančius žmones šiaurinėje uostamiesčio dalyje, jų gyvenimas dar nesugrįžo į įprastas vėžes.
Maža to, gyventojai neslepia nuoskaudos, kad jų nelaimės kaltininkai taip ir liko nenubausti.
Kentėjo net šuo
Sodų bendrijoje „Pakrantė” jau dešimt metų gyvenančios Šmitų šeimos kieme pūpso krūva įvairių dokumentų, kuriuos šeimininkai, ištraukę iš visiškai vandens užpilto rūsio, džiovina saulutėje.
Nepaisant to, ponia Justina, einanti sodų bendrijos buhalterės pareigas, tvirtina dėl kone metrą ties jų sklypu pakilusio vandens prarado nemažai svarbių buhalterinių apskaitų.
Iki šiol šiltnamyje džiūva ir dvi tonos rūsyje laikytų briketų krosniai kūrenti.
Su liūdesiu šeimininkė nužvelgia ir šalia namo esančio kanalo buvusį gėlių darželį: „Turėjau čia tiek daug gražių gėlių, o po potvynio visi augalai suvyto ir nudžiuvo…”
Justinos Šmitienės vyras ponas Romas, potvynio dienomis plaukiojęs pripučiama gumine valtimi, – dalykiškas. Vyras, paklaustas apie potvynio paliktus pėdsakus, žvilgsnį nukreipia kieme stovinčio šulinio link.
„Va, kiek laiko jau praėjo, o esame priversti blogai jaustis ir dabar, nes reikia šulinius valyti, bet niekas to nedaro”, – mūsų dienraščiui pasakojo Romas Šmitas, apie kurį sukinėjosi namų sargas – šuo Lordas.
Pasak jo šeimininkų, Lordui potvynis taip pat pridarė rūpesčių: išmokytas gamtinius reikalus atlikti lauke, ant apsemtų laiptų išbėgęs keturkojis buvo priverstas kentėti.
„Bandžiau Lordą į antrajame namo aukšte esantį balkoną nuvesti, bet jis juk nepratęs ant betono, jam žemės reikia. O jos – nė kvapo, aplink tyvuliuoja vanduo. Nebeliko nieko kita, kaip tik dvi paras, kol vanduo nenuslūgo, plukdyti šunį su valtimi į sausumą…” – prisiminė ponas Romas.
Ašaros ir apmaudas
Anot Šmitų, jų patirti nuostoliai – tikrai ne didžiausi, mat namas iškeltas aukštai. Tuo metu jų kaimynų turtas nukentėjo stipriai – Railių šeimai priklausančio namo langai pirmajame aukšte per potvynį atsidūrė po vandeniu.
„Reikia daryti remontą, – tepasakė iš darbo naktinėje pamainoje grįžusi Lina Railienė, kai pasiprašėme į namo vidų potvynio padarinių apžiūrėti.
Moteris, prisiminusi rugpjūčio mėnesio pradžią, neslėpė nubraukusi ne vieną sūrią ašarą: „Tik prieš metus įsirengėme namą, nusipirkome naujus baldus, kuriuos bandėme gelbėti užkeldami ant plytų. Optimistai… Tikrai nesitikėjome, kad Danės upės vanduo kone apsems langus. Juk statydami namą, iškėlėme jį aukščiau, kad įprasti čia pavasario potvyniai nebūtų baisūs.”
L. Railienės teigimu, jiedu su vyru patyrė didelių nuostolių: „Vandeniui baisiai pakilus, vyras spėjo tik televizorių išnešti ir stalčius iš naujojo virtuvės komplekto ištraukti. O aš, sėdėdama ant laiptų, vedančių į antrąjį aukštą, stebėjau sparčiai kylantį vandenį, kaip naujas šaldytuvas ima plūduriuoti, ir verkiau…”
Dabar Railių šeimos gyvenimas po truputį grįžta į normalias vėžes: „Jau ir šarvuotas duris, kurios po potvynio neužsidarė, pasitvarkėme, vyras ir išgelbėtus stalčius, nebetilpusius į po vandeniu dviem paroms įkalintą virtuvės baldų komplektą, sumažino. Laimei, buitinę techniką gerai gamina, tai, išdžiovinus atitinkamas detales, veikia ir šaldytuvas, ir skalbyklė.”
Moteris tvirtino nemažai jėgų išeikvojusi ir tvarkydama savo sklypą, mat nuslūgus vandeniui, liko daug šiukšlių.
„Šiukšles, nors ir sunkiai, bet surinkome. Gaila pomidorų šiltnamyje: vyras net 750 supuvusių pomidorų surinko ir išmetė.”
Labiausiai apie jų turtą suniokojusią katastrofą klaipėdietei primena namuose tebetvyranti drėgmė: „Labai apmaudu, kad mūsų nelaimė niekam nerūpi, o jos kaltininkai nenubausti”.
Draudikai „pasiuntė”
Potvynio padariniai dar matomi ir Tauralaukyje išdygusiame naujajame gyvenamųjų namų ir kotedžų kvartale. Tie, kurie skubėjo įsikelti į naują gyvenamąjį būstą, priversti antrąkart pasirūpinti jo apdaila.
Baseinais virtusiuose kotedžuose iš naujo glaistomos sienos, keičiama grindų danga, dar džiovinami baldai ir kiti sušlapę namų apyvokos daiktai.
Nuostolių patyrė ir šį kvartalą statanti bendrovė „Palangos statyba”. Anot valdybos pirmininko Rimanto Jasiukėno, jie siekia apie 100 tūkstančių litų.
„Tačiau mes pernelyg dėl to nesielvartaujame, nes pagal turimą generalinį statybos draudimą, esame apsaugoti nuo stichinių nelaimių. Kitas klausimas – draudimo išmokos gavimas, mat draudikai mus praktiškai „pasiuntė ant trijų raidžių” ir pinigų išmokėti neskuba”,- „Vakarų ekspresui” sakė R. Jasiukėnas, pridūręs, kad bendrovė eis iki galo ir kreipsis į teismą.
Anot jo, potvynis neatbaidė dar praėjusiais metais avansus už kotedžus ir namus sumokėjusių žmonių: „Nė vienas neatsisakė ketinimų įsikurti naujame būste. Nors kažkas ir buvo paleidęs antį, esą potvynio aukos pasiryžusios parduoti savo nekilnojamąjį turtą perpus pigiau.”
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”