Svečias turi jaustis kaip namuose – tokiu šūkiu vadovaujasi viešbučiai. Kai kurie klientai būtent taip ir jaučiasi, kartais net per daug. Užtenka menkiausio jų išsišokimo, ir gimsta legendos apie baisius užsieniečius ar įnoringus lietuvaičius. Tai, pasibaigus klientais turtingai vasarai, „Vakarų ekspresui” pasakojo uostamiesčio viešbučių darbuotojai.
Šnekinti viešbučių vadovai tikino, kad jų klientai kultūringi: baldų nelaužo, nebent durų raktas sulūžta, girti nesivolioja, gal tik būdami neblaivūs kambarius supainioja. Tiesa, visi sutiko, kad išimčių pasitaiko.
Vienos išimties vardas – lietuvaičiai. Pasirodo, nusprendę paūžti tautiečiai kartais elgiasi tarsi pirmąkart gyvenime būtų gavę krūvą pinigų.
„Užsienio turistai pripratę prie viešbučių, žino, kaip elgtis. O kai kurie lietuviai neturi kantrybės ir įsivaizduoja, kad viešbučio darbuotojai yra auksinės žuvelės”, – sakė „Navalio” viešbučio direktorius Edmundas Narvilas.
Anot jo, jei jau ko pageidauja mūsiškiai – tai tuoj pat. Ir nesvarbu, kad trokštamo gėrimo atvežimas užtrunka.
Turistai Nr.1
Pasak viešbučio „Europa Royal” direktorės Renatos Statkevičienės, reikliausi iš užsienio turistų yra vokiečiai.
Jie pyksta, jei atvažiavę neranda brošiūrų ar lankstinukų gimtąja kalba. Vokiečiai žino Lietuvoje esantys turistai nr. 1, tad įsivaizduoja, kad vokiškai turi kalbėti vos ne kiekvienas žmogus. Patys jie nelabai linkę laužyti liežuvius.
Pasak „Klaipėdos” restorano direktorės Janinos Kalnėnaitės, didžiąją pas juos viešinčių turistų dalį sudaro 75-90 metų vokiečiai. Solidaus amžiaus užsieniečiai neretai būna lyg vaikščiojantys, tiesa, sunkiai, anekdotai: pamiršta, kokiame viešbutyje gyvena, su kokia grupe, kiek alaus išgėrė, kokioje šalyje vieši…
Būna, kai padauginę lietuviško alaus užsnūsta, jie tiesiog restorane ar su savo tautiečiais susiginčija dėl televizoriaus garso.
Painiavos kyla ir dėl „Klaipėdos” viešbučio pavadinimo. Kartą viena pagyvenusi prancūzė vestibiulyje sėdėjo kelias valandas – ji atvyko į „Klaipėdą”, nors jai buvo užsakytas kambarys Klaipėdoje, tik kitame viešbutyje.
Ispanai, pasak R. Statkevičienės, kaip ir daugelis Pietų šalių gyventojų, labiau atsipalaidavę, garsiai šneka ir nėra tokie reiklūs.
Japonai Klaipėdoje – kol kas yra pavieniai klientai. Jie santūrus, tad per daug jų šnekinti nepatartina. Beje, japonai pageidauja vonios vietoje dušo bei atskirų lovų, net jei kambaryje apsistoja sutuoktiniai.
Žadino kurčią senutę
„Europa Royal” viešbučio šūkis: „Pasirūpinsime daugiau”. Ir tenka rūpintis, pavyzdžiui, vidurnaktį ieškoti kontaktinių lęšių, nes savųjų dėklą klientas pametė, o rytoj jo laukia svarbus susitikimas.
Viešbučio darbuotojams kartą teko žadinti senutę, kuri niekaip nenorėjo keltis. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo kurčia. Tiesiog grupės gidė pamiršo apie tai įspėti.
R. Statkevičienė pasakojo, kad kartą vienas svečias šalia lauko durų paliko lagaminą. Turistų grupė kaip tik ruošėsi išvykti, tad tuo pačiu pačiupo ir neapdairus viešbučio gyventojo lagaminą. Iškeliavusį į Rygą lagaminą su svarbiais dokumentais teko parvežti viešbučio darbuotojams, mat kliento kitą rytą laukė svarbus susitikimas. Spėta – lagaminas iš Latvijos sostinės parvežtas paryčiais.
Pyla už atšalusius šaltibarščius
Viešbučio „Klaipėda” atstovė J. Kalnėnaitė pasakojo, kaip kartą vienas gyventojas skundėsi, kad, kol sėdėjo tualete, kažkas vaikščiojo jo kambaryje. Pasirodo, jis pamiršo uždaryti kambario duris, o pro šalį ėjęs senukas pamanė, kad tai jo numeris.
Ne taip linksmai nuotykis baigėsi lovoje rūkusiam vairuotojui. Pradėjus smilkti čiužiniui, įsijungė priešgaisrinė signalizacija. Vyras administracijai pranešė apie kambaryje kilusį gaisrą, o pats sėdo į savo autobusą ir išrūko… viešbutyje palikęs ramiai miegančius savo keleivius. Po kelių valandų, nuslūgus šokui, vairuotojas grįžo.
„Klaipėdos” padavėjos sutriko, kai šaltibarščių užsisakęs užsienietis pakėlė audrą dėl to, kad jam buvo pateikta atšalusi sriuba.
Kultūrų skirtumai išties tampa nesusipratimų priežastimi – vienas pietietis, norėdamas atsidėkoti už puikų aptarnavimą, viešbučio kolektyvui atnešė keletą krepšelių su juodais kaspinais.
Aišku, viešbučių darbuotojams tenka raudonuoti ir dėl savo tautiečių „svetingumo”. Prieš gerą dešimtmetį viešbutyje buvo apsistojęs solidus užsienietis. Išėjo žmogus pasidairyti į pajūrį, o iš ten grįžo vienomis glaudėmis…
J. Kalnėnaitė pasakojo, kad anksčiau viešbučio holo sienos nišoje buvo įmontuoti taksofono aparatai. Naktimis toje nišoje mėgdavo įsitaisyti durininkai. Jie suolą sugebėdavo pastatyti taip, kad šis nekrisdavo į akis ir atrodydavo kaip interjero detalė. Vieną naktį susiruošęs paskambinti viešbučio svečias buvo gerokai išgąsdintas, kai išsitraukęs užrašų knygelę, išgirdo balsą: „Tai ką, skambinti susiruošėt?” Išsigandęs žmogelis metė užrašų knygelę ir nėrė į savo aukštą.
Kartą viešbučio registratūros darbuotoja ramiai peržiūrinėjo rezervuotų vietų sąrašą, kai kažkas pasilabino suaugusio žmogaus balsu. Aplinkui nieko nesimatė. Moteris pamanė, kad pasigirdo, bet balsas kalbėjo toliau. Persisvėrusi darbuotoja pamatė liliputą. Pasirodo, tuo metu Klaipėdoje vyko jų teatro gastrolės.
Vynas – ant baldų ir sienų
Paryčiais grįžęs itin pavargęs „Europa Royal” gyventojas apsidžiaugė, pamatęs praviras kambario duris. Griuvo į lovą, kaip vėliau pasirodė, ne į savo. Tiesiog kambarinė, nuėjusi atnešti švarių rankšluosčių, paliko atviras duris.
Viešbutyje „Vecekrug” savaitę viešėjusi prancūzė atsisveikinusi įsėdo į autobusą, po minutės bėgte grįžo į viešbutį, pakštelėjo barmenui į skruostą ir paprašė to paties degtinės kokteilio, kurį buvo užsisakiusi vieną iš vakarų.
Nuo viešbučio žvaigždučių skaičiaus priklauso klientų kultūra, tvirtina direktoriai. Antrus metus veikiančio viešbučio „Vecekrug” direktorė Virginija Beliauskienė prisiminė tik vieną nemalonų incidentą, kai po kliento apsilankymo šviesus kambarys visas buvo nušlakstytas raudonu vynu.
Direktorė pasidžiaugė, kad dar nepasitaikė kitų kolegų minimi kraupūs klientų „pasilinksminimo” būdai. Pavyzdžiui, nusituštinti apartamentų lovoje ar ant pagalvės.
Prašo stalčių ir merginų
Vienas „Vecekrug” klientas prašė netvarkyti jo lagaminais ir daiktais nukraustyto kambario, nes jam esą taip patogiau. Tai bene vienintelis toks pageidavimas, sulauktas personalo.
Rusų verslininkai kartą pravirkdė viešbučio darbuotoją. Lažybose laimėję dėžę degtinės jie juokais pagrasino, kad dėžės turinį suvartos tiesiog čia, vestibiulyje. Tiesa, išvažiuodamas grupės vadovas atsiklausė, ar kitąkart jie bus priimti.
„Klaipėdos” atstovė pasakojo, kad klientai kartais prašo gan neįprastų dalykų: minkštesnių kėdžių ar rašomojo stalo su daugiau stalčiukų. Arba nori, kad 12 aukšte, kur dirba vieni vaikinai, tarp personalo narių būtų ir merginų.
Žvaigždžių norai ir vargai
Kuo didesnė žvaigždė, tuo kukliau elgiasi, tvirtino visi viešbučio vadovai.
Iš „Europa Royal” pabuvojusių žvaigždžių ar žinomų žmonių direktorė išskyrė tik Valerijų Leontjevą. Jam iš anksto turėjo būti sudarytas valgiaraštį ir pasirūpinta, kad į kambarį neprasiskverbtų šviesa.
Anot R. Statkevičienės, Lietuvos politikos elitas: prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas ar daug garbių postų netekęs Rolandas Paksas bei kiti elgdavosi mandagiai, netgi pabrėžtinai kultūringai.
„Klaipėdoje” apsistojusi Rusijos estrados žvaigždė Olegas Gazmanovas atsisakė iš anksto užsakytų skandinaviško stiliaus apartamentų ir mieliau apsigyveno senesniame, rusiška prabanga dvelkiančiame kambaryje.
Kito atlikėjo iš Rusijos – Valerijaus Meladzės – atvykimui viešbučio „Vecekrug” darbuotojos, dainininko gerbėjos, itin ruošėsi, šukuosenas darėsi. Ne be reikalo. Mat atsisveikindamas V. Meladzė, palikęs malonaus žmogaus įspūdį, padėkojo net virtuvės darbuotojoms.
Beje, joms gerokai teko paplušėti, kai čia apsistojo Ukrainos krepšininkų komanda. Aktyviai besitreniruojantys sportininkai gerokai išalkdavo, tad moterys virtuvėje plušėjo nuo ryto iki vakaro.
Tiesa žvaigždžių gyvenimas nėra saldus, galėtų paliudyti grupės „B’Avarija” vyrukai. Kartą jiems „Klaipėdos” viešbutyje teko ieškotis prieglobsčio nuo gerbėjų, užpuolusių per Jūros šventę. Darbuotojai kurį laiką stebėjo, kaip langus aplipę vaikai ir paaugliai stengiasi įžiūrėti, kas vyksta viduje.
Sandra Lukošiūtė
„Vakarų ekspresas”