Vakar, rugsėjo 8 d., išplatintame Valstybės kontrolės pranešime spaudai konstatuota, kad 2003 ir 2004 m. surinkta gerokai mažiau, nei planuota, taršos mokesčio, kuris mokamas už į orą išmetamus degimo produktus, pakuotės atliekas ir kitus teršalus. Auditorių vertinimu, į valstybės biudžetą įplaukė mažiau lėšų dėl prasto šio mokesčio administravimo. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos valstybės sekretoriaus Arvydo Dragūno, taršos mokestis skirtas skatinti tvarkyti atliekas bei mažinti aplinkos teršimą, o ne papildyti iždą.
2003 m., įvedus mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis, jį turi mokėti tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie netvarko savo gaminių bei pakuotės atliekų ir nevykdo Vyriausybės nustatytų apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo užduočių. Planuojant, kiek bus surinkta šio mokesčio, remtasi prielaida, kad dauguma gamintojų ir importuotojų netvarkys atliekų ir mokės taršos mokestį už visą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės kiekį. Tačiau dalis jų įvykdė Vyriausybės nustatytas užduotis ir nuo šios prievolės teisėtai buvo atleisti. Todėl vietoje 2004 m. planuotų gauti 70 mln. litų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės ir gaminių atliekomis gauta apie 8,5 mln. litų. Šiemet numatyta surinkti 15 mln. Lt, o iki rugsėjo 1 d. surinkta daugiau kaip 8 mln. litų.
Kita auditorių išvada, kad vis dar nėra informacinės apskaitos ir kontrolės sistemos, kuri leistų patikimai nustatyti teršėjų skaičių, taršos mastą ir užtikrinti mokesčių už aplinkos teršimą surinkimą, taip pat neatitinka tikrovės. Aplinkos ministerija, pasak Arvydo Dragūno, pirmiausia yra atsakinga už išmetamų į aplinką teršalų ir susidarančių atliekų bei pakuočių apskaitą. Tokio pobūdžio informacinė sistema yra sukurta ir veikia. Mokesčių mokėtojų registrą tvarko Valstybinė mokesčių inspekcija. Šiuo metu sukurta sistema leidžia mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas pateikti elektroniniu būdu, jas suvesti į vieningą duomenų bazę ir apdoroti duomenis. Jau baigiamos rengti papildomos duomenų apdorojimo ir ataskaitų generavimo programos. Jos leis visiškai integruoti atskiras duomenų bazes ir dar tiksliau nustatyti mokesčio mokėtojus bei geriau vykdyti kontrolę.
Geriau administruoti taršos mokestį padės ir gamintojų bei importuotojų registras. Birželio 28 d. Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus ir įpareigojo gamintojus bei importuotojus registruotis nustatyta tvarka. Sukūrus jų registrą, bus galima nustatyti potencialius mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekomis mokėtojus. Šiuo metu Aplinkos ministerija baigia rengti minėtiesiems įstatymo pakeitimams įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Auditoriai taip pat konstatavo, kad dauguma savivaldybių nesilaikė reikalavimo ne mažiau kaip 70 proc. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (AARP) lėšų naudoti gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti ir pan. Tačiau ši išvada padaryta neįvertinus, kaip savivaldybės numato panaudoti lėšų likučius (2003-2004 m. nustatyti dideli nepanaudotų lėšų likučiai). Paskatinus savivaldybes veiksmingiau ir laiku panaudoti AARP programos lėšas, būtų išspręstas ir lėšų procentinio paskirstymo klausimas. Aplinkos ministerija, Arvydo Dragūno žodžiais, siekia, kad AARP lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau, todėl kreipėsi į šalies savivaldybes bei regionų aplinkos apsaugos departamentus ir paprašė jų bendradarbiauti išskiriant šių lėšų naudojimo prioritetus.
Regionų aplinkos apsaugos departamentai nuolat kontroliuoja, kaip AARP lėšos yra naudojamos. Kasmet, patikrinus gautas atskaitas, kartu su Aplinkos ministerija numatoma, kurias savivaldybes reikia išsamiau patikrinti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tokio patikrinimo sulaukė 12 savivaldybių. Trijose iš jų išaiškinta pažeidimų. Todėl ministerija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad Mažeikių bei Radviliškio rajonų ir Marijampolės savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį, būtų išieškotos į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.
Aplinkos ministerija