Rugsėjo pirmąją nedaug jaunų specialistų pravėrė Kauno bendrojo lavinimo mokyklų duris. Diplomuoti absolventai mieliau renkasi geriau apmokamą darbą firmose ar net ryžtasi palikti gimtinę, nei dirbti su vaikais. Tačiau atėjusieji į klases mano, kad mokykla – puiki vieta išbandyti save, o galbūt čia surasti pašaukimą.
Pasijuoktų kartu su vaikais
„Gėlių rugsėjo pirmąją gavau tik nuo kolegų mokytojų, – sako „Atžalyno” vidurinėje mokykloje anglų kalbą šiemet pradėjusi dėstyti Dovilė Gasiliūnaitė. – Vaikai dar jų nedavė, bet, manau, jog jų kada nors nusipelnysiu”. Dovilė į mokyklą atėjo Vytauto Didžiojo universitete baigusi anglų kalbos bakalauro studijas. Dabar jauna mokytoja ne tik šios kalbos moko vaikus, bet dar ir pati studijuoja – mokosi ekonomikos magistrantūroje.
Į pirmąjį susitikimą su mokiniais Dovilė teigia ėjusi nedrebėdama. „Buvau šiek tiek „pedagogiškai” užsigrūdinusi – dėsčiau anglų kalbos kursuose. Bet čia, mokykloje, viskas kitaip – turi vertinti žinias, rašyti pažymius. Atsakomybė už vaikus daug didesnė”. Jaunoji specialistė teigia norinti išbandyti save, bet nemano, kad mokykla jai – galutinė maršruto stotelė. Ji neslepia: galbūt mokykla patiks, o gal, kaip ir dauguma jos kurso draugų, pasirinks ramesnį ir geriau apmokamą darbą. Ar mieliau draugaus su anglų kalba, ar ekonomika, parodys laikas. Ji iki šiol mokyklos vadovų net neklausė, kiek uždirbs. Svarbu, sakė mergina, kad darbas patiktų ir pati galėtų mokytis.
Iš jos buvusių kurso draugų mokytojauja tik vienas kitas. „Maždaug 10 procentų išvyko į užsienį, nors, gerai, žinau, dirbs atsitiktinius darbus”, – sako Dovilė. Po pirmo kurso ir ji buvo su draugais nuvykusi į Ameriką vasarą padirbėti. Paskui išėjo akademinių atostogų ir pusę metų mokėsi viename JAV koledže. „Bet norėjosi grįžti į Lietuvą, čia gauti VDU diplomą”, – sako jauna specialistė.
Dovilei smagiausiai dirbti su ketvirtokais. Nors dėsto ir vyresniesiems, bet mažesnieji, sako mergina, nuoširdesni, tikri atlapaširdžiai. „Pasakiau jiems, kad jų mokykloje esu naujokė. Jie pasisiūlė viską aprodyti, kad dideliame pastate nepasiklysčiau. O vyresnieji prisipažino vienai mokytojai į krepšį įdėję varlę. Klausė, kaip jausčiausi, jei man taip padarytų. Pasakiau, kad kartu visi pasijuoktume”.
Mokiniams skaitys eiles
„Kai mano mokiniai pamokoje pavargs nuo matematikos uždavinių, pasiūlysiu jiems minutėlę pailsėti. Tada jiems paskaitysiu savo kūrybos eilėraščių”, – sako J.Urbšio vidurinės mokyklos matematikos ir informatikos mokytoja Viktorija Šamrina.
Eiles mergina rašo nuo vaikystės, laisvalaikiu mielai tapo ir ypač jai patinka natiurmortai. Bet matematiką ir kitus tiksliuosius mokslus mėgsta labiausiai. Gal todėl, su pagyrimu baigusi Kauno A.Puškino vidurinę mokyklą, Kauno technologijos universitete pasirinko fundamentaliųjų mokslų studijas.
„Tapusi bakalaure pajutau, kad traukia pedagogika, todėl mokslus tęsiau KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto matematikos mokytojo profesinėse studijose, – sako Viktorija. – Pasimokiusi dar metus, žinių bagažą gerokai papildžiau. Dabar galiu dėstyti ir informatiką, ir matematiką”. Matematikos uždavinių ji vaikus jau mokė pernai S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje, o šiemet J.Urbšio vidurinėje gavo visą pamokų krūvį.
„Kai perpratau mokytojos darbą, jis visai patiko. Dabar, kai kas nors paklausia, ką veikiu, atsakau beveik didžiuodamasi: esu matematikos ir informatikos mokytoja. Bendraamžiams tai padaro visai neblogą įspūdį. Dar niekas nėra pasišaipęs, kad dirbu mokykloje”.
„Mokytoja, nebandykit išeiti”, – savotišką ultimatumą per pirmąją pamoką Viktorijai pareiškė šeštokai. Pernai besikeičiančios mokytojos juos išvargino. Jaunoji mokytoja mokiniams pažadėjo jų tikrai nepalikti. Aštuntokams ji dėsto ir matematiką, ir informatiką, ir tai, mano pedagogė, – idealiausias atvejis.
„Abi disciplinos viena kitą papildo, jas pamokoje galima integruoti”, – sako pedagogė. Netradicines pamokas Viktorija jau bandė vesti pernai, dirbdama gimnazijoje. Vaikai, gavę užduotis, patys vedė pamokas, vertino draugų žinias. „Kažką panašaus sugalvosiu ir šiemet. Noriu, kad vaikams matematika ir informatika nebūtų sausos disciplinos”, – dalijasi mintimis jaunoji mokytoja. O kad pati įgytų daugiau žinių, jauna pedagogė svajoja apie edukologijos studijas.
Gėlių gavo iš dvyliktokų
„Nemuno” vidurinės mokyklos mokiniai šiemet sulaukė naujos anglistės – VDU absolventės Vaidos Mickevičiūtės. „Anglų filologijos bakalaurės diplomą gavau pavasarį. Žinojau, kad mokysiuosi magistrantūroje, bet dirbti mokykloje net nesvajojau, – sako Vaida. – Toliau studijuojant reikėjo kur nors dirbti, tad, sulaukusi pasiūlymo dėstyti anglų kalbą, sutikau”.
Vaida kol kas nesigaili dėl pasirinkimo, nes labai patogu suderinti studijų ir pamokų grafiką. Keturis kartus per savaitę iš mokyklos ji skuba į Vytauto Didžiojo universitetą, kur rengiasi tapti taikomosios anglų kalbos magistre. „Viskas kol kas sekasi neblogai – mokiniai pamokose nenušvilpė, jie sudrausminti moka nutilti ir akių nedrasko. Tik vakare grįžus iš paskaitų jau būnu pavargusi, nieko nesinori dirbti”, – pasakoja Vaida. Bet reikia pasirengti pamokoms, atlikti daugybę studentiškų užduočių.
Anglų kalba Vaidai patinka, tik ji nežino, ar visą laiką dėstys mokykloje, ar rinksis kokį pelningesnį darbą. Pažymio ji dar neparašė nė vieno, mokiniams neužduoda ir namų darbų. „Aiškinuosi, ką vaikai moka ir ko nesupranta. Jų žinių lygis visai neblogas, – pasakoja jaunoji mokytoja. – Noriu būti mokiniams bendramintė, o ne griežta tramdytoja. Pakėlusi balsą, manau, nieko gero nepasieksi”. Vaikų išdaigų ji prisipažino bijanti. Jei būtų daugiau laiko, Vaida norėtų turėti auklėjamąją klasę. Tada su mokiniais (dėsto ir dvyliktokams) ji susidraugautų dar geriau. Vaidai maloniai pakuteno širdį, kai rugsėjo pirmąją abiturientai įteikė gėlių. „Taip jie darė „pagal planą”, pagerbdami visus auklėjamosios klasės neturinčius mokytojus, bet vis tiek buvo gera”, – dalijasi įspūdžiais jaunoji mokytoja.
Aldona Kibirkštienė