1920 metais Kaune įkurtos Dramos ir Operos vaidyklos pradėjo šiuolaikinio profesionalaus teatro epochą Lietuvoje. Pirmasis valstybinis dramos teatras – Kauno valstybinis dramos teatras – 85-erių metų jubiliejų pasitinka atnaujindamas savo repertuarą, trupę, pastatą ir įvaizdį. Derindamas naujas vadybos strategijas ir tradicinius darbo metodus, šis teatras tampa vienu stipriausių ir šiuolaikiškiausių repertuarinių teatrų Lietuvoje.
Gyva istorija šiandien
Turtinga Kauno valstybinio dramos teatro istorija ir gilios teatrinės tradicijos palaiko ir maitina nemažą dalį šiuolaikinio Lietuvos teatro. Šiame teatre dirbo tarptautiniu mastu žinomi teatro menininkai – Michailas Čechovas, Andrius Oleka-Žilinskas, Mstislavas Dobužinskis. Jų palikti pėdsakai intensyvų vidinį gyvenimą turinčioje trupėje perduodami iš kartos į kartą, o anksčiau jame dirbusių menininkų dėka išplito ne tik Lietuvoje. Daugelis žymiausių Lietuvos teatralų savo kūrybinį kelią sieja su Kauno dramos teatru. Jame spektaklius statė žymiausi Lietuvos režisieriai Jonas Jurašas, Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius. Kauno dramos teatras ir Panevėžio J. Miltinio teatras laikomi didžiosiomis Lietuvos aktorių kalvėmis. Kaune sukurtais vaidmenimis didžiuojasi populiariausių vyresniosios kartos aktorių žvaigždynas – Laimonas Noreika, Rūta Staliliūnaitė, Valentinas Masalskis, Algimantas Masiulis, Gražina Balandytė, Liubomiras Laucevičius ir kiti. Skirtingos kartos čia nuolat susitinka naujos teatro istorijos kūrimui. Jo trupėje istorinė tradicija tokia stipri, kad kiekvieną naują pastatymą ji neišvengiamai paženklina ypatingu kultūriniu ir emociniu krūviu, būdingu tik Kauno dramos teatrui.
Šis teatras visada balansavo ant tradiciškumo ir modernumo ribos. Gilios tradicijos, konservatoriška Kauno kultūra jo pastatymuose nuolat pinasi su naujausiomis teatrinėmis idėjomis. Sovietmečiu šis teatras tapo politinės rezistencijos vieta – jame režisieriai rado nepamainomą terpę metaforiniam teatrui, kuris beveik trims dešimtmečiams tapo lietuviškojo teatro sinonimu. Pastaruoju metu Kauno dramos teatre kuria vieni žymiausių šiuolaikinių Lietuvos teatro menininkų – režisieriai Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas, kompozitoriai Vidmantas Bartulis, Giedrius Puskunigis, scenografai Jonas Arčikauskas, Jūratė Paulėkaitė, aktoriai Saulius Balandis, Gytis Ivanauskas, Dainius Kazlauskas, Viktorija Kuodytė ir kiti. Stanislavskiškos vaidybos tradicijas išlaikiusi trupė, inspiruojama šiuolaikinės dramaturgijos, naujausių meninių koncepcijų ir kviečiamų kitų vaidybos mokyklų aktorių, suteikia pagrindą vystyti beveik neriboto spektro repertuarą.
Universalumo ženklas – kokybė
Naujausia teatro politika, kurią formuoja teatro vadovė Ina Pukelytė ir meno vadovas režisierius Gintaras Varnas, orientuojasi į universalų, visų žiūrovų lūkesčius tenkinantį kokybišką repertuarą. Žiūrovams siūlomi tiek kultūriniu paveldu jau tapę spektakliai (populiariausia visų laikų lietuviška komedija Keturakio „Amerika pirtyje”, ilgiausiai gyvuojantis lietuviškas spektaklis vaikams P. Travers „Merė Popins”), tiek kas mėnesį nauji pastatymai. Greta solidžiausios literatūros klasikos (W. Shakespeare „Venecijos pirklys”, F. Dostojevkio „Nusikaltimas ir bausmė”) repertuare svarbią vietą užima naujausia šiuolaikinė dramaturgija (S. Kane „4.48 Psichozė”, T. de Fombelle „Švyturys”, D. Gieselmanno „Ponas Kolpertas”), tarptautinio dėmesio sulaukę spektakliai (J. L. Lagarce’o „Tolima šalis”, T. Dorsto „Nusiaubta šalis”) gyvuoja kartu su vietinius kultūrinius poreikius atliepiančiu, šį pavasarį itin sėkmingai startavusiu Sriubos teatru (jame pastatyta sovietmečio estų dramaturgo J. Smuulo „Svečiuose pas pulkininko našlę”).
Kokybės kriterijus – svarbiausia Kauno dramos teatro repertuaro formavimo strategija. Šiuo kriterijumi vadovaujamasi tiek kviečiant režisierius, tiek jiems suteikiant laisvę rinktis spektaklio bendraautorių komandą – dailininkus, kompozitorius, aktorius. Šios politikos rezultatas – gausybė svarbiausių Lietuvos teatro apdovanojimų, kuriuos pastarąjį dešimtmetį pelnė Kauno valstybinio dramos teatro pastatymai, ir kvietimai dalyvauti tarptautiniuose teatro festivaliuose. Spektaklis „Švyturys’ rugsėjį bus parodytas Naujosios dramos festivalyje Maskvoje, spalį „Nusiaubtą šalį”, „Švyturį” ir „4.48 Psichozę” tarptautinei publikai pristatys Vilniuje rengiamas festivalis „Sirenos”, o „Venecijos pirklio” laukia gastrolės Vroclavo tarptautiniame teatro festivalyje „Dialog”.
Teatras – susitikimo vieta
Bene garsiausia, dar sovietmečiu susiformavusi Kauno dramos teatro kokybė – ypatingas santykis su žiūrovais, verčiantis juos gyventi intensyvų teatrinį gyvenimą. Ištikimiausi šio teatro žiūrovai 2003 metais įkūrė Kauno teatro mylėtojų draugiją, kuri teatre rengia susitikimus su režisieriais, aktoriais, trupės veteranais. Savo iniciatyvomis nesiliauja stebinusi ir 2000 metais prie KVDT įsikūrusi teatro mokyklėlė „Mano teatras”, ugdanti būsimuosius teatro kūrėjus ir žiūrovus. Mokyklėlės pedagogai kasmet su auklėtiniais pastato po spektaklį, jau du kartus surengė moksleivių teatro studijų festivalį ir taip paskatino kolegas atkreipti dėmesį į vaikiškų spektaklių problemas, kurioms paskirtas spalio mėnesį rengiamas pasakos teatro festivalis. Puoselėdamas ryšius su įvairiais žiūrovais šiemet teatras atkūrė sovietmečiu gyvavusią didžiųjų teatro gastrolių Vilniuje ir pajūryje tradiciją, kurios tikslas – į kūrybinį teatro gyvenimą integruoti kuo platesnę auditoriją.
Jubiliejinis Kauno dramos teatro sezonas – kaip niekad orientuotas į publikos poreikius. Jo planuose – edukacija ir teatro perspektyvų projektavimas. Šį sezoną teatro repertuarą papildys šeši nauji spektakliai, bent porą naujų pastatymų žiūrovus pakvies ir į Sriubos teatrą. Rengiami trys festivaliai – H. Ch. Anderseno metai teatre, Neverbalinio teatro festivalis ir Šiuolaikinių lietuviškų pjesių skaitymų akcija. Kiekvienas jų skiriamas tiek publikos ugdymui, tiek teatro profesionalų diskusijai apie šiuolaikines teatro raiškos priemones.
Perspektyvaus teatro keliu
Pastaraisiais metais pagreitį įgavusią šiuolaikišką repertuarinio teatro politiką Kauno valstybiniame dramos teatre lydi visapusiškas teatro atsinaujinimas. Viena labiausia intriguojančių naujovių – specialiai Kauno dramos teatrui šią vasarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje surinktas aktorių kursas. Kurso vadovai režisierius Gintaras Varnas ir aktorius Arūnas Sakalauskas jau šiemet planuoja jaunuosius aktorius išbandyti Kauno scenoje, taip palaipsniui įliejant juos į teatro trupę.
Šiemet pradėta teatro pastatų rekonstrukcija, kurią projektuoja kauniečio architekto Algimanto Kančo komanda. Susidėvėjęs, nuo 1959 metų rimtesnės rekonstrukcijos nepatyręs teatro pastatas per trejetą metų turėtų tapti vienu gražiausių ir moderniausių Lietuvos teatrų. Pirmuosius šio sezono žiūrovus pasitiko jau renovuotos Mažosios teatro scenos, kur įsikūrė ir naujasis teatro „filialas” – Sriubos teatras. Atnaujintą pastatų architektūrą papildys naujas teatro įvaizdžio stilius, kurį šį pavasarį sukūrė dizaineris Ignas Maldžiūnas. Naujajame teatro veide – tiek architektūroje, tiek įvaizdyje – dera šiuolaikiškas lakoniškumas ir tradicinis puošnumas, atspindintys Kauno dramos teatro siekį į naują kokybę sulydyti progresyvumo ir istoriškumo pradus.
Savo jubiliejų teatras pasitiks išleisdamas pastarųjų penkerių metų kūrybinę veiklą pristatančiu leidiniu ir neseniai paleista bene išsamiausia Lietuvoje teatro interneto svetaine.
Gyvas, ieškantis, senas tradicijas išlaikantis ir žiūrovų mėgiamas teatras – Kauno valstybinio dramos teatro tikslas. Skirtingų kartų kūrėjai ir žiūrovai jame susitinka ir puoselėja visada jauno seniausiojo teatro viziją.