Lietuvos verslo organizacijoms atstovaujanti darbo grupė teigia, kad jei valstybė nekompensuos dėl euro įvedimo išaugsiančių sąnaudų, jos gali būti perkeltos ant vartotojų pečių.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos skaičiavimais, jos narės dėl įvairių atsiskaitymo technologijų keitimų ir kitų euro įvedimo sąnaudų patirs apie 10 mln. litų nuostolių.
„10 milijonų iš dangaus nenukrenta, todėl kelsime klausimą dėl kompensavimo”, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė asociacijos vykdomasis direktorius Valdas Sutkus.
Pasak jo, šiuo atveju viskas priklausys nuo valstybės institucijų – jei prekybininkai gaus metodinę jų paramą, euro įvedimas esą vyks sklandžiai, kitu atveju kaštai turėtų būti dengiami keliant kainas.
„Kiekvienas nori pasiekti, kad iš to (euro įvedimo, – ELTA) jam būtų kuo didžiausia nauda, bet nenorėkime visko iš karto, ta nauda ateis per tam tikrą laiką”, – Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Didžiausią Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „VP Market” nepritaria kolegų iš asociacijos pareiškimams. „Visas euro įvedimo sąlygas turi spręsti kompetentingos institucijos. Leiskime joms ramiai ir profesionaliai, vengiant nepamatuotų pareiškimų apie galimus kainų apvalinimus, kaštus, sąnaudas, kurių našta neva kristų ant vartotojų pečių”, – sakė „VP Market” valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius.
Anot jo, tokie verslo struktūrų reikalavimai skamba kaip užuomina į šantažą.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Rimantas Busila iškėlė panašias bankų ambicijas. Bankai bus įpareigoti tam tikrą laikotarpį nemokamai keisti litus į eurus, todėl, anot R. Busilos, reikės skirti daugiau darbo jėgos, nes kai kurie darbuotojai turės dirbti viršvalandžius, be to, juos reikės mokyti dirbti su grynaisiais pinigais.
R. Šarkino teigimu, valstybė iš dalies kompensuos bankų valiutų keitimo išlaidas – euro įvedimo dieną bus sumažintos privalomosios atsargos, svarstomi ir kiti variantai. Lietuvos banko vadovas valiutų keitimo laikotarpį vertina ir kaip galimybę bankams prisitraukti naujų klientų.
Tiek bankų, tiek prekybos įmonių asociacijos priklauso verslo organizacijų atstovų darbo grupei, teikiančiai savo pasiūlymus dėl euro įvedimo. Ši darbo grupė siūlo naują valiutą 2007-aisiais įvesti ne sausio, o vasario 1 dieną.
Pasak darbo grupės atstovų, įvedant eurą sausio 1-ąją dėl didelio darbo krūvio sutriktų įmonių veikla, gali tekti laikinai uždaryti parduotuves.
R. Šarkinas teigė nematąs prasmės keisti datos. Jo teigimu, 2007 metų sausio 1-osios naktį parduotuvėms nereikės nieko daryti. Be to, jis prognozuoja, kad įvedus eurą nebus didelė litų apyvarta ir žmonės nesinešios daug grynųjų pinigų, turėdami mokėjimo korteles ar sąskaitas bankuose.
Verslininkai taip pat siūlo atsisakyti pereinamojo laikotarpio, kurio metu galiotų atsiskaitymas ir eurais, ir litais. Verslininkai teigia, kad dėl pereinamojo laikotarpio būtų daugiau darbo sąnaudų ir papildomų kaštų.
„Be dviejų valiutų cirkuliavimo nė viena valstybė neįvedė euro. Žmonės turi turėti galimybę bent kurį laiką atsiskaitinėti bet kuria valiuta”, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Be to, siūloma sukurti centralizuotą kompiuterinę apvalinimo programą, kuria naudotųsi visos įmonės ir kuri suapvalintų naująsias kainas eurais. Lietuvos verslo koordinacinė darbo grupė siūlo taip pat numatyti kai kuriuos reikalavimus bankų sistemai.
Lietuvos banko vadovas tikino, kad euro įvedimo plano rengėjai atsižvelgs į visus šios darbo grupės pasiūlymus ir juos aptars.
Pasiūlymus pateikusi darbo grupė vienija tarptautinius prekybos rūmus „ICC Lietuva”, Lietuvos pramonininkų konfederaciją, Verslo darbdavių konfederaciją, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją, taip pat – prekybos įmonių, bankų, finansų maklerių asociacijas bei Mažeikių verslininkų asociaciją.
Lietuva, Estija ir Slovėnija siekia įsivesti eurą pirmosios iš ES naujokių – 2007-aisiais. Ekonomistai teigia, kad euro įvedimas garantuotų didesnį rinkos stabilumą ir užsienio investuotojų pasitikėjimą.
2005-09-08 16:07