Vėstantys ir anksti temstantys rudeniški vakarai vis ilgiau įkalina namuose. Nejučia atbunda vasarą atidėtas poreikis paskaityti gerą knygą. Visi jau seniai kalba apie Dano Brauno bestselerį – „Da Vinčio kodą”… „Ką??? Neskaitei?!” Taigi bėgu į knygyną – yra! Na, bet ir kaina… O gal ją gausiu bibliotekoje?
Ar galėčiau jūsų bibliotekoje gauti „Da Vinčio kodą”?
Nežinau, tikriausiai neįmanoma, – Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Juozas Šikšnelis gūžteli pečiais. – Nes perskaityti „Da Vinčio kodą” tapo prestižo reikalu. Šią knygą skaito tie, kurie neskaito knygų ir iš viso nemoka skaityti. Apie ją dabar kalbama salonuose ir pažintys prasideda klausimu – „Ar skaitei „Da Vinčio kodą”? Tai yra mada, kuri praeina. Kita vertus, aš, kaip bibliotekininkas ir šioks toks rašytojas, džiaugiuosi, kad žmonės nors tiek skaito.
Tai galiu gauti šią knygą ar ne?
Deja, nauja knyga bibliotekoje atsiranda per mėnesį arba iš viso neatsiranda. Nors Vyriausybės nutarimu kiekviena leidykla, išleidusi naują spaudinį, privalo skirti privalomąjį egzempliorių bibliotekai, tačiau šis nutarimas toli gražu ne visada vykdomas, o chroniškas pinigų trūkumas neleidžia bibliotekoms komplektuoti visų šalyje išleidžiamų knygų. Knygos perkamos pagal tam tikrus prioritetus, kuriuos diktuoja skaitytojų poreikiai. Mūsų biblioteka metams gauna 180 tūkstančių litų naujiems leidiniams, iš jų 20 tūkstančių litų skiriame periodikos leidiniams komplektuoti. Perkame klasikinės literatūros veikalus, mažiau įsigyjame tų knygų, kurias autoriai išsileidžia už savo lėšas… Kadangi dauguma bibliotekos skaitytojų yra studentai, įsigyjant naujus leidinius, orientuojamasi į tas specialybes, kurių mokoma Klaipėdos universitete.
Supratau, kad žmonės turi pirkti brangią knygą, nes bibliotekoje jos negaus.
Manau, jog dauguma žmonių perka todėl, kad knygas kolekcionuoja. Jiems malonu turėti savo biblioteką. Knygynai lūžta nuo geros, prastesnės ir visai prastos literatūros, todėl knygų kolekcininkas turi turėti labai griežtus atrankos principus.
Asmeniškai aš perku labai mažai knygų. Įsigyju daugiausia informacinio pobūdžio leidinius. Žinoma, man bepigu, nes aš bibliotekoje pirmas gaunu visas grožinės literatūros naujienas.
Šių metų pradžioje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad trečdalis Lietuvos gyventojų neskaito knygų, penktadalis visiškai neskaito spaudos, mažėja skaitymo įpročiai tarp mokyklinio amžiaus jaunimo. Kokia skaitymo situacija Klaipėdoje?
I. Simonaitytės bibliotekoje per pastaruosius metus užsiregistravo apie 26 tūkstančius skaitytojų. Tai būtų apie 10 procentų visų Klaipėdos gyventojų. Tačiau šie duomenys nėra tikslūs, nes tas pats žmogus gali būti užsiregistravęs keliuose skyriuose. Šie skaičiai labai greitai keisis, kadangi mūsų bibliotekoje bus unifikuotas magnetinis libis bilietas, su kuriuo skaitytojai galės skaityti visur.
Paskelbus minėtą statistiką, G. Teišerskytės vadovaujama Seimo darbo grupė parengė skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo koncepciją, siūlančią modernizuoti kaimų ir rajonų bibliotekas, kurti bibliotekas ant ratų ir skaitytojų klubus, organizuoti skaitymo kampanijas. Ką manote apie šias politikų pastangas?
Atidžiai perskaičiau darbo grupės parengtą projektą, kaip reikia skatinti žmones skaityti. Manau, kad mums reikėtų sudaryti kiek kitokią programą. Tokią, kuri padėtų atsikratyti skaitytojų, kas dvi tris dienas minančių bibliotekos slenkstį ir reikalaujančių naujų knygų. Čia aš juokauju.
Tačiau visai rimtai pernai bandėme atkreipti valdžios dėmesį užgesindami bibliotekose šviesas ir skaitydami žvakių šviesoje.
Problema ta, kad nėra balanso mūsų kultūros programoje. Nors aš abejoju, ar iš viso yra tokia programa mūsų šalyje. Dabar investicijos nukreipiamos į naujų bibliotekų statybas, renovacijas. I. Simonaitytės biblioteka taip pat jau šių metų pabaigoje pradės kraustytis į naujas patalpas. Deja, deja, naujose gražiose lentynose ir toliau bus tik senos, nutriušusios knygos, nes niekas neprideda bent 10-20 tūkstančių litų naujoms knygoms komplektuoti, o knygos brangsta ne kasmet, o kasdien.
Madingiausios – pratybos
Ar pirkėjų pasirinkimą lemia knygos kaina?
Jei knyga populiari – žmonėms nesvarbu, kiek ji kainuoja, – sako knygyno „Baltos lankos” Klaipėdos filialo direktorė Aurelija Butkutė. – Sostinėje parduoti knygas paprasčiau, ten didesnė rinka.
Kokios knygos dabar madingiausios?
Pratybos! – juokiasi pašnekovė. – Mūsų knygyne populiariausių knygų dešimtukai sudarinėjami kas savaitę. Į juos patenka perkamiausios knygos. Pastaruoju metu topuose vyrauja komercinė grožinė literatūra – bestseleriai P. Coelho „Zahiras” bei „Alchemikas”, D. Brown „Da Vinčio kodas” bei „Angelai ir demonai”, F. Beigbeder „Meilė trunka trejus metus”, J. Irving „Sidro namų taisyklės”. Domisi skaitytojai ir literatūros klasika – E. M. Remarque „Trys draugai”, A. Camus „Svetimas”. Akademinės literatūros topų viršūnėje šiuo metu – A. Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija”. Perkama J. Murphy populiariosios psichologijos knyga „Jūsų pasąmonės galia”.
Kas diktuoja mados tendencijas?
Akivaizdu, kad populiariausia yra plačiai išreklamuota komercinė grožinė literatūra. Pastebėjome, jog pastaruoju metu pradėta knygų reklama lauko stenduose, vitrinose turi nemažą efektą. Labai veikia žmones, kai knygas reklamuoja žymūs žmonės. Pavyzdžiui, meilės romanų serija „Madam” nebuvo labai pastebima, kol jos nepradėjo reklamuoti Baublienė.
Ar galėtumėte apibūdinti statistinį knygų pirkėją klaipėdietį?
Nedarėme specialių tyrimų, tačiau iš pastebėjimų galima teigti, kad daugiausiai knygų įsigyja vidutinio amžiaus, dirbantys, gaunantys šiek tiek didesnes nei vidutinės pajamas klaipėdiečiai, dažniausiai moterys. Literatūra apie karjerą ir finansus neretai domisi solidūs vyrai – verslininkai, įmonių vadovai.
Jūsų knygyne įrengta skaitykla, kurioje klientas gali pasiskaityti jam patikusią knygą. Bandote konkuruoti su biblioteka?
Knygynas ir biblioteka – ne konkurentai, o partneriai. Prieš bibliotekas knygynai pranašesni, nes juose daugiau įvairios literatūros ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Knygynai ypač lenkia bibliotekas vaikų literatūros asortimentu. Manau, kad vaikui ypač svarbu, kad knygelė butų nauja, graži ir jo asmeniška, o ne jau kažkieno nučiupinėta.
Tačiau akademinės literatūros tiražai nėra dideli ir iš knygynų jie dingsta labai greitai. Todėl studentams labai pasitarnauja bibliotekos.
Jurga Petronytė
„Vakarų ekspresas”