Privati žemė valstybinės svarbos ekonominiams projektams iš savininkų galės būti paimama pagal specialų įstatymą. Tokiu atveju žemės savininkui beveik neliks galimybių nuginčyti tokį valstybės sprendimą.
Ši tvarka yra numatyta ketvirtadienį užregistruotose Žemės įstatymo pataisose, kurias parengė Teisingumo ministerija. Specialiuosius įstatymus su perimamų sklypų sąrašais Seimui teiks Vyriausybė.
Pataisų projekte numatyta, jog jei įstatymu atimamos žemės savininkas nesugebės su valstybe sutarti dėl priimtinos kainos, kainą nustatys teismas.
Projekte taip pat numatyta nauja galimybė valstybei sutarti su perimamo sklypo savininku dėl kompensacijos už žemę ir statinius. Jei savininkas norės didesnės kompensacijos nei siūlo valstybė, pusės galės sutarti kompensaciją pinigais pervesti dviem mokėjimais. Pirmuoju mokėjimu savininkas gautų valstybės pasiūlytą sumą, o po trijų mėnesių – likusius jo prašomus pinigus.
Tačiau antrąjį mokėjimą valstybė galės per tris mėnesius užginčyti teisme, šiuo atveju likučio likimą spręstų teismas. Tačiau išmokos valstybė negalėtų užginčyti tuo atveju, jei žemė perimama pagal specialųjį įstatymą, o savininko prašoma suma yra ne daugiau nei 20 proc. didesnė už valstybės pasiūlytąją.
Teisingumo ministerijos teigimu, įtvirtinus šias nuostatas, padaugėtų atvejų, kai pasiekiamas susitarimas dėl atlyginimo dydžio, sumažėtų teismuose nagrinėjamų ginčų dėl atlyginimo dydžio nustatymo, tai leistų greičiau atlikti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Projekte numatyta ir daugiau pataisymų. Tarp jų – žemės valdytojas, kuriam pranešta apie planus jo sklypą perimti valstybes reikmėms, nebegali jo nei įkeisti, nei perleisti, nei pertvarkyti. Būtinumas visuomenės reikmėms perimti sklypą turės būti pagrįstas konkrečiais motyvais.
Premjeras Algirdas Brazauskas yra tvirtinęs, jog Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos, kurioms finansavimas jau paskirtas, yra sustojusios dėl per didelių sumų, kurių žemvaldžiai nori už aplinkkeliui numatytą žemę.
2005-09-08 17:14