Transporto prekių ir paslaugų grupė per metus brango 9,2 proc., tačiau metinė infliacija rugpjūčio mėnesį nebuvo itin didelė ir siekė 2,3 procento.
SEB Vilniaus banko (SEB VB) vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė Eltai teigė, jog sunku prognozuoti netiesioginę degalų kainų įtaką kitoms kainoms, tačiau aišku, kad degalų kainos ir toliau liks infliaciją didinančiu veiksniu. Tačiau, anot jos, degalų kainos nebūtinai lems spartų infliacijos padidėjimą.
„Nors naftos kainų šuolis spaudžia, gali būti, kad rugsėjo mėnesį infliacija taip pat liks nedidelė”, – kalbėjo analitikė.
Panašus procesas yra kitose šalyse. Trys mažiausią infliaciją turinčios Europos Sąjungos (ES) valstybės – Suomija, Švedija ir Danija – liepos mėnesį turėjo atitinkamai 0,5 proc., 0,8 proc. ir 1,2 proc. vidutinę metinę infliaciją. Nors jas taip pat spaudžia didelės degalų kainos, anot V. Tauraitės, artimiausiu metu infliacija jose gali itin nepadidėti.
„Atsižvelgiant į tai, kad Mastrichto kriterijus pastaruosius 3 mėnesius net kylant naftos kainoms buvo gana stabilus, galima prognozuoti, kad jis ir toliau išliks apie 2,3-2,4 procento”, – sakė V. Tauraitė.
Jos teigimu, iš dalies tokią mažą infliacijos priklausomybę nuo naftos kainų lemia mažesnis šalių ekonomikos priklausomumas nuo energetinių išteklių, kita vertus, įtakos turi konkurencinė aplinka kiekvienoje šalyje. Lietuvoje rugpjūtį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,7 proc., Mastrichto kriterijaus dydis rugpjūčio mėnesį dar nėra žinomas, liepą jis buvo apie 2,3 procento.
Degalų kainų šokas rugpjūtį neatsispindėjo didžiausią (28,4 proc.) vartotojų išlaidų krepšelio dalį sudarančių maisto ir nealkoholinių gėrimų kainose. Ši prekių grupė per metus pabrango 1,9 procento. Anot analitikės, tai lėmė ir užsienio prekyba, nes importuojama nemažai pigesnių prekių iš Lenkijos.
Dėl įvairių priežasčių, dažniausiai – energetinių išteklių brangimo, nuolat brangsta būstas, elektra, dujos ir kitas kuras. Metinis šios prekių ir paslaugų grupės brangimas rugpjūtį siekė 5,2 procento. V. Tauraitės teigimu, tokią pat tendenciją šiemet išlaiko sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, per metus pabrangusios 7,9 proc., daugiausia dėl sanatorijų populiarėjimo ir jų paslaugų brangimo.
Jei, kaip prognozuoja V. Tauraitė, mažiausią infliaciją ES turinčiose valstybėse kainos kils taip pat mažai kaip iki šiol ir Mastrichto kriterijus išliks 2,3-2,4 proc., Lietuva tiek šiemet, tiek ateinančiais metais gali jį ir peržengti.
SEB VB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet gruodį sieks 2,6 proc., o ateinančiais metais ją pavyks sumažinti iki 2,5 procento.
Finansų ministerijos prognozės rodo, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 2,7 proc., ateinantiems metams prognozuojama ne didesnė kaip 2,1 proc. vidutinė metinė infliacija.
2005-09-08 12:18