Lietuvoje medicinos mokslus baigę jauni svetimšaliai gydytojai savo įgūdžius tobulinti nusprendė Klaipėdos ligoninėje.
Jie teigė jau iš anksto žinoję, kad šioje įstaigoje galima išmokti daugiausiai – čia jaunimui negailima darbo ir dėmesio. Gydytojai internai džiaugiasi draugiškais uostamiesčio medikais ir maloniais pacientais, kurie didžiausių rūpesčių sukelia prabilę rusų, o ne lietuvių kalba.
Pacientai neatsisako
Jau mėnesį Klaipėdos ligoninės priimamajame ar bet kuriame kitame skyriuje pacientus kartais trikdo neįprasti gydytojai. Juodbruvi, akivaizdžiai neeuropietiškos išvaizdos, keistu akcentu lietuviškai kalbantys medikai pacientams užmena daug mįslių ir verčia spėlioti: kas jie tokie, ką čia veikia, ar tikrai gerai pagydys.
Tačiau dar nepasitaikė nė vieno, kuris tokio gydytojo paslaugų būtų atsisakęs.
Nuo rugpjūčio pradžios Klaipėdos ligoninė, kaip ir daugelis šalies gydymo įstaigų, sulaukė būrio medicinos studijas baigusių gydytojų. Per šešerius studijų metus sukauptą teorinių žinių bagažą pritaikyti praktikoje jauni gydytojai turi išmokti per metus.
Per šį laikotarpį jie turi apsispręsti, kurią medicinos specializaciją rinksis, o paskui dar dvejus metus gilins žinias ir tobulins praktiką tik toje stiryje.
Atvyko iš 5 šalių
Šiuo metu Klaipėdos ligoninėje dirba 21 gydytojas internas. Trys jų – stomatologai, 18 – buvusių gydomosios medicinos studentų, iš kurių dešimt – svetimšaliai.
Po du iš Šri Lankos bei Pakistano, vienas iš Čečėnijos ir penki iš Libano. Beveik visi mokslus baigė Kauno medicinos universitete, kuris yra patrauklus užsieniečiams, nes čia mokytis galima anglų kalba, kaip ir daugelyje Vakarų Europos aukštųjų mokyklų. Tačiau mokėti tenka gerokai mažiau.
Už pirminę internatūrą universitetui svetimšaliai buvę studentai moka per 17 tūkstančių litų, o jei savo žinias tobulintų dar dvejus metus, kasmet tektų pakloti per 20 tūkstančių litų.
Lietuvoje likti neketina
Todėl svetimšaliai savo ateities su Lietuva nesieja. Įgiję pakankamai įgūdžių kitą internatūros pakopą jie svajoja įveikti Vakarų Europos ar Amerikos klinikose. Ten ne jie mokės, o jiems mokės už tai, kad atlieka internatūrą. Amerikoje ligoninėse gydytojas internas per metus uždirba apie 60 tūkstančių dolerių.
Tačiau svetimšaliai supranta, kad ten jie turi nuvykti turėdami įgūdžių ir patirties. Būtent ši priežastis jaunus gydytojus paskatino pasirinkti Klaipėdos ligoninę.
Jaučiasi svarbūs
Vaikinai pasakojo, kad kalbos, jog Klaipėdos ligoninė – geriausia vieta norintiems daug išmokti, sklando tarp studentų iš kartos į kartą. Esą čia ne tik duoda darbo, bet ir išmoko dirbti. Priimti teisingus sprendimus gydytojams padeda čia sutelktos modernios technologijos ir tyrimų metodai.
Mėnesį padirbę Klaipėdoje svetimšaliai įsitikino, kad girdėtos kalbos yra tiesa.
Jauni gydytojai negailėjo gerų žodžių Klaipėdos ligoninės medikams. Vaikinai džiaugėsi, kad čia jie jaučiasi kolegomis, kad gali drąsiai klausti ir visada sulaukti atsakymo.
Klaipėdoje jie gali išsakyti savo nuomonę apie paciento ligos diagnozę, gydymo taktiką, o svarbiausia – jų čia patirtį turintys gydytojai klausosi ir girdi.
Sužavėti ryšio tarp medikų jaunuoliai atviravo, kad Kauno ligoninėse, kur jiems ne kartą teko atlikti praktikas, gydytojai į juos nekreipdavo dėmesio, o jų pastabų ar klausimų tiesiog negirdėdavo.
Rusiškai nesupranta
Iš egzotiškų šalių į uostamiestį atvykę jauni medikai nesiskundžia ir pacientais.
Pakankamai pramokę lietuvių kalbos gydytojai suranda bendrą kalbą su ligoniu, išklauso jo skundus, klausia ir įvertina atsakymus. Greitai profesionalus pokalbis virsta draugišku, nes pacientai, išvydę egzotišką gydytoją, dažnai smalsauja, iš kur jaunuolis atvyko į Lietuvą, kaip žmonės gyvena jo šalyje.
Svetimšaliai sutrinka tik tada, kai pacientai prabyla rusiškai, o tokių mūsų miete yra nemažai. Tada rusiškai nekalbantiems svetimšaliams prireikia slaugytojų vertėjų pagalbos.
Darbo negaili
Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis ir internų seniūnas Endokrinologijos skyriaus vedėjas Antanas Navickas neslepia, kad ligoninėje jauni gydytojai dirba daug.
Čia vadovaujamasi nuostata, kad tik daug dirbdamas gali išmokti.
Kai kuriose ligoninėse pacientai internams parodomi tik per stiklą, o Klaipėdos ligoninėje jie turi savo ligonius, kartais netgi visą palatą. Jaunas gydytojas gali bendrauti su savo pacientais, analizuoti tyrimų rezultatus, apmąstyti paskyrimus ir gydymo taktiką. Tačiau savarankiškai jų skirti jis negali. Tokie sprendimai kaskart derinami su interno vadovu arba skyriaus vedėju.
Ligoninės vadovai, kasmet sulaukiantys tik mokslus baigusių gydytojų teigia, kad įstaigoje į juos žiūrima kaip į lygiaverčius kolegas, kurie daug žino, tačiau stokoja praktikos.
Klaipėdos ligoninėje jos tikrai netrūksta, nes kasdien čia patenka 150 naujų pacientų.
Klaipėdiečiai su šiais gydytojais internais gali susidurti ne tik Klaipėdos ligoninėje, kuri yra internarūros bazė, bet ir Vaikų ligoninėje bei Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centre.
Pastarosiose įstaigose gydytojai savo įgūdžius gilins tose srityse, kurių nėra Klaipėdos ligoninėje.
Jolanta Juškevičienė