Kelionėse nė vienas neapsaugotas nuo ligos ar traumos. Džiugina tik tai, kad mes po Europą galime keliauti nesibaimindami – nelaimės atveju bus suteikta nemokama pirmoji medicinos pagalba.
Susilaužė pirštą
Viena klaipėdietė neseniai lankėsi Prancūzijos vakaruose Bretanėje. Moteris važiavo su grupe, tad draudimo dokumentais pasirūpino grupės vadovė.
Tačiau malonioje kelionėje ją ištiko netikėta trauma – sunkus suolas užkrito ant kojos piršto.
Pradžioje moteris tikėjosi, kad sumušimas praeis po šalto kompreso, todėl viešbutyje nepasiliko ir keliavo drauge su grupe. Netrukus sutino visa pėda.
Padovanojo apžiūrą
Vakarėjo, koja skaudėjo nepakeliamai. Reikėjo kažką daryti. Grupę globojęs prancūzas paklausė, ar sužalotoji turėtų 20 eurų už apžiūrą.
Malonus pagyvenęs ponas gydytojas paklausė dviejų priėmimo laukusių damų, ar jos užleistų sužalotą užsienietę pirma savęs. Ponios palinksėjo galvomis ir su užuojauta žvelgė į lietuvę. Gydytojas pamaigė sutinusią pėdą, paspaudė pirštą, suvilgė tvarstį kažkokiame maloniai kvepiančiame skystyje, aptvėrė koją ir patarė kuo greičiau važiuoti į ligoninę. Jis įtarė, kad pirštas gali būti lūžęs. Paklaustas, kiek mokėti už apžiūrą, malonusis gydytojas patapšnojo per petį: „Fo free”, tai yra nemokamai.
Eilėje – trys valandos
Netrukus moteris drauge su grupės kuratoriumi ir vairuotoju jau skubėjo į miestelio pakraštyje įrengtą ligoninę. Priėmimo skyriuje elegantiška panelė paprašė ant lapelio parašyti savo vardą ir pavardę. Kitame kabinete reikėjo parašyti savo adresą. Ligoninės tarnautoja ilgokai kažką spaudė kompiuteryje, laukė duomenų ir pagaliau paprašė palaukti laukiamajame. Paso ar kokio kito dokumento niekas nereikalavo.
Be klaipėdietės, čia laukė dar septyni žmonės.
Maždaug kas pusvalandį iš ilgo koridoriaus gilumos ateidavo gydytojas ir paskelbdavo pavardę kito paciento. Lietuvei teko laukti ne mažiau nei tris su puse valandos. Ji spėjo perversti visą pluoštą čia pat laukiamajame padėtų moteriškų žurnalų, ištyrinėjo užrašus ant sienų.
Stebino užuojauta
Kai keliauninkė jau pradėjo „lūžinėti” nuo nuovargio ir skausmo, pasirodė gražus kaip dievas jaunas gydytojas ir juokingai ištarė lietuvės pavardę. Grupės vadovas suskubo paaiškinti, kad madam nekalba prancūziškai, o gydytojas pratarė, jog prastai kalba angliškai. Šią minutę ir nelaimėlė pašmaikštavo:
– Aš taip pat nekaip kalbu angliškai. Teks apie mano pirštą kalbėti pirštais.
Gydytojas nusišypsojo. Vesdamas pacientę į kabinetą kolegai jis tarstelėjo apie tai, kaip jam pasisekė – ligonė iš Lietuvos, nežinia, kaip su ja susikalbėti.
Kabinete nustebino kušetė. Po jos galvūgaliu gulėjo visas rulonas mėlyno audeklo. Gydytojas įgudusiu mostu trūktelėjo audeklo galą ir užtiesė ant kušetės. Kitas ligonis guls ant kitų trijų metrų tokio pakloto. Po trumpos apžiūros teko klibinkščiuoti į gretimą rentgeno kabinetą. Netrukus jaunutė rentgenologė paklausė, ar klaipėdietė nėra nėščia, gal alergiška kokiam medikamentui, ir padarė pėdos nuotrauką. Po kelių akimirkų monitoriuje išryškėjo vaizdas, o dar po vienos – ir ant plėvelės. Pacientė paklausė:
– Ar lūžo?
– Apgailestauju, bet taip, – rentgenologė šiuos žodžius ištarė taip, lyg praneštų apie artimojo netektį.
Gydytojas apžiūrėjo nuotrauką ir paaiškino, jog tris savaites teks pavaikščioti sugipsuotai ir bent jau pirmas dienas vartoti paracetamolio tabletes. Klaipėdietė įsivaizdavo, kad netrukus jos koja mažiausiai iki kelio pavirs gipso luitu. Tačiau gydytojas atsinešė ritinėlį tvarsčio, nuplėšė nuo jo lipnią juostą ir sutvarstė du pirštus. Pasirodo, tvarstis impregnuotas gipsu. Kai po trijų savaičių moteris pati pabandė jį kirpti žirklėmis, teko pavargti, nes tvarstis pasirodė besąs kietas ir tvirtas.
Nemoka ir kitur
Dar labiau lietuvė nustebo, kad ir ligoninėje neteko mokėti nė cento. Kai ji dar kartą paklausė apie atlygį grupės vadovo, o šis pasiteiravo gydytojo, pastarasis pavartė kažkokius popierius, atrodo, kad tai buvo šalių sąrašas, ir patikino – mokėti nereikia.
Pagalbą suteikęs gydytojas išrašė receptą bei dokumentą draudimui.
Apie tai, kad pastaruoju metu lietuviams nemokamai suteikiama pagalba Europos šalių gydymo įstaigose, Klaipėdos teritorinė ligonių kasos darbuotojos tikino girdėjusios ne tik iš Prancūzijoje susižalojusios klaipėdietės. Tokias pat istorijas dėstė ir mūsų tautiečiai grįžę iš Nyderlandų.
Galima tikėtis, kad po kelių mėnesių moteris sulauks sąskaitos iš ligoninės, kurioje jai buvo suteikta pagalba. Tokiu atveju patariama kreiptis į teritorinę ligonių kasą. Čia dirbantys žmonės padės išspręsti problemą, o gal ir patys sutvarkys reikalus su užsienio medikais.
Tačiau labiausiai tikėtina, kad prancūzai atsiųs paklausimą apie pacientę tiesiai Klaipėdos ligonių kasoms. Moteriai apie tai gali būti ir nežinoma. Kai bus įsitikinta, jog žmogus, kuriam užsienyje buvo suteikta medicininė pagalba, dirba ir moka mokesčius, atlygio naštą prisiims valstybė. Dukart per metus valstybės atsiskaito už suteiktą pagalbą savo piliečiams.
Daiva Janauskaitė