Po ilgų svarstymų valdžia pagaliau apsisprendė, kaip užsienio laivyne dirbantys jūrininkai gali gauti E101 pažymą – liudijimą, kad savo tėvynėje jie apdrausti socialiniu draudimu.
Tačiau ar daug jūrininkų iš tikrųjų gaus išsvajotąją pažymą, be kurios pagal EEB 1408/71 reglamentą jų jau nepriima į laivus su ES šalių vėliavomis?
Tie patys du variantai
Tie, kurie sugebės prasibrauti pro kanceliarinės kalbos, kuria išdėstyta E101 pažymos išdavimo tvarka, brūzgynus, pritars mūsų nuogąstavimams.
Valdininkai iš esmės numatė tuos pačius du variantus, prieš kuriuos susitikimuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasisakė Lietuvos jūrininkų sąjunga ir jūrinės asociacijos.
Pažymą galima gauti, jeigu Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo su jūrininku sudarys darbo sutartį ir jį išsiųs (komandiruos) į laivą su ES vėliava. Tai yra įdarbinimo kompanija, iki šiol vykdžiusi jūrininkų įdarbinimo tarpininko funkcijas, turi tapti darbdaviu. Taip pat jūrininkams mokėti atlyginimus, o „Sodrai” – įmokas už juos (31 proc. atlyginimo), drausti nuo nelaimingų atsitikimų ir kt.
Antrasis variantas dar labiau nutolęs nuo tikslo: jūrininkas privalo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsiregistruoti kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir pats save išsiųsti (komandiruoti) į laivą su ES vėliava. Šiuo atveju pats jūrininkas privalo mokėti socialinio draudimo įmokas – 31 proc. kaip darbdavys ir dar 3 proc. kaip darbuotojas.
Profsąjunga įspėja
„Kol kas žinau tik vieną įdarbinimo kompaniją – „Novikontas”, kuri prisiėmė darbdavio funkcijas. Beje, Lietuvos jūrininkų sąjunga su ja pasirašė kolektyvinę sutartį, ginančią jūrininkų interesus. Likusios trisdešimt įdarbinimo agentūrų arba nenori komplikuoti savo gyvenimo, arba finansiškai nepakelia šios naštos”, – sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Suprantama, įdarbinimo kompanija šias išlaidas turi mokėti ne iš savo kišenės. Pinigus jūrininkų atlyginimams, socialiniam ir kitų rūšių draudimui jai perves laivo savininkas. Tik kur rasti tokį dosnų laivo savininką. Jūrininkų profsąjunga baiminasi, kad kiti darbdaviai – laivų savininkai ar įdarbinimo agentūros – savo išlaidas jūrininkų socialiniam draudimui panorės sumažinti mažindamos jų atlyginimus. Todėl, pasak P. Bekėžos, LJS reikalaus sudaryti su jais kolektyvinę sutartį, kaip padarė „Novikontas”. Profsąjunga įspėja jūrininkus, kad jie nepasirašytų darbo sutarčių su įdarbinimo kompanijomis darbdavėmis, iš anksto nepasikonsultavę su LJS.
Jūrininkų profsąjungos nuomone, antrasis variantas dar sudėtingesnis. Juolab kad kol kas taip ir nenustatyta, kaip jūrininkai turi atsiskaityti mokesčių inspekcijai už savo veiklą. Nežinoma, ar ir šiuo atveju jiems bus paliktas nulinis pajamų mokesčio tarifas. Gali būti, kad mokesčių inspektoriai šią lengvatą iš jų atims, todėl jūrininkai bus priversti mokėti 15 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį, kaip numatyta dirbantiems su patentais. Nors jūrininkai turės patys mokėti 34 proc. atlyginimo įmokas „Sodrai”. Tikriausiai tokių savanorių neatsiras.
Štai ir išeina, kad darbas prestižiniuose nacionaliniuose laivynuose daugumai jūrininkų lieka neišsipildančia svajone. Lietuvos laivyne, kur įmokas „Sodrai” už juos moka patys laivų savininkai, darbo vietų visiems neužtenka, o kelias į ES šalių laivus jiems uždarytas, nes neturi E101 pažymos.
„Iš Anglijos laivybos kompanijos gavau labai gerą pasiūlymą. Didelis atlyginimas, šiuolaikiškas laivas, puikios sąlygos. Tačiau viskas žlugo, nes po mėnesį trukusių vargų laivo savininkui taip ir nepateikiau E101 pažymos. Teks ieškoti darbo laivuose su patogiomis vėliavomis”, – neseniai guodėsi vienas Lietuvos kapitonas.
Pirmasis bandymas
Ar tarp Lietuvos įdarbinimo agentūrų paplis didžiadvasiškas valdininkų variantas prisiimti darbdavio funkcijas?
„Atlikus parengiamąjį darbą ir labai norint tai įmanoma. Bent jau mūsų asociacijai priklausančios įdarbinimo firmos pajėgtų, finansinė padėtis joms tai leidžia. „Novikontas” maždaug metus rengėsi postingui, arba visapusiškam jūrininkų įdarbinimui. Ruošė juridines sąlygas, kūrė buhalterinę bazę. Tačiau kur kas lengviau rasti buhalterių ir teisininkų negu laivų savininkų, kurie sutiktų už Lietuvos jūrininkus mūsų „Sodrai” mokėti 31 proc. įmokas. Čia ir yra problema. ES šalyse arba mažesni socialinio draudimo tarifai, arba laivų savininkams šias išlaidas kompensuoja valstybė. Europos Sąjungos laivybos kompanijos, kurioms naudinga turėti legalią darbo jėgą, įpratusios įgulas formuoti civilizuotomis postingo sąlygomis. Taip dirba dauguma Vakarų įdarbinimo agentūrų”, – tvirtino Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos viceprezidentas ir „Novikonto” direktorius Dmitrijus Vitinovičius.
„Novikontas” Olandijoje ir Belgijoje rado penkis tokius laivų savininkus. Dėl savo laivų, kurie užsiima žvejybos laivynu ir atlieka dugno gilinimo darbus, specifikos jiems itin stinga jūrinių kadrų. Todėl jie ir yra tokie sukalbami. Vis dėlto ir šie penki laivų savininkai dejuoja dėl per didelių lietuviškų socialinio draudimo mokesčių. Skaičiuokite: kvalifikuoto jūreivio atlyginimas – 1000 eurų. Dar 310 eurų, skirtų „Sodrai”, už kiekvieną jūrininką olandai ir belgai kas mėnesį perveda „Novikontui”.
Pirmoji „Novikonto” darbo postingo sąlygomis patirtis, pasak D. Vitinovičiaus, išryškino dvi problemas. Iš 4 mėnesių reiso grįžę jūrininkai tikrai nesupranta, kam tokius beprotiškus, anot jų, pinigus reikia pervesti „Sodrai”.
„Aš pensijos nesulauksiu”, – tai labiausiai tarp jūrininkų paplitusi nuomonė. Kiti mano, kad tuos 1 200 litų geriau atiduotų jiems – taip patikimiau, negu kad jie būtų kaupiami „Sodroje”, kurios socialinėmis garantijomis jie netiki. Jų nuomone, valstybė būtinai sugalvos kokių nors sąlygų, kad mokėtų menkas pensijas.
„Laivų savininkai, su kuriais dirbame, stebisi, kodėl mūsų jūrininkai taip netiki lietuviško socialinio draudimo patikimumu ir kokybe. Net teko įrengti specialų stendą, ir prieš reisą skaitome paskaitas apie socialinio draudimo sistemą”, – prisipažino D. Vitinovičius.
Antroji problema – neregėtas kiekis popierių, kuriuos kiekvienas jūrininkas turi užpildyti E101 pažymai gauti. O kai jūrininkas plaukia į kitą reisą, tuos popierius reikia ten pildyti iš naujo. Ir dar kartą, jeigu reiso metu jūrininką perkelia iš vieno laivo į kitą arba paaukština pareigas. Nejaugi garsiajai E101 pažymai išduoti „Sodrai” nepakanka socialinio draudimo kortelės numerio ir patvirtinimo, kad jūrininkas dirba tomis pačiomis sąlygomis?
Galiausiai jeigu Lietuva netrukus priklausys vieningai ES informacinei sistemai, kodėl reikalų nepadarius paprastesnių, kad Olandijos laivų savininkas internete galėtų įsitikinti, jog šis jūrininkas Lietuvoje tikrai apdraustas socialiniu draudimu.
Paprasčiau – galima!
Išleidusi E101 pažymos išdavimo taisykles, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip sakoma, nusiplovė rankas. Valdininkų, regis, nejaudina, kad jos negyvybingos. Jie neįvykdė netgi tokio paprasto klaipėdiečių prašymo, kaip sudaryti galimybę pažymą gauti Klaipėdoje.
„E101 formos pažymą ir toliau turi teisę išduoti Vilniuje esanti „Sodros” valdybos užsienio išmokų tarnyba. Žinau, kad ministerija nesvarstė klausimo šią funkciją skirti mums”, – informavo „Sodros” Klaipėdos skyriaus vadovas Vidmantas Rudzevičius.
Iš visko sprendžiant, taip pat palaidotas jūrinių asociacijų ir LJS pasiūlymas užsienio laivyne dirbančių jūrininkų socialinio draudimo įmokas sumažinti iki 15 proc. Atsižvelgus į didelius atlyginimus, „Sodrai” tai vis tiek būtų didžiulės įplaukos. Lietuvai jas pervestų jau ne penki laivų savininkai, kaip dabar, bet dešimt kartų daugiau.
„Vasarį nusiuntėme laišką socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei. Prašėme, pirma, jūrininkams sumažinti socialinio draudimo įmokas, o kol šis klausimas sprendžiamas, Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiu su Norvegija, kitomis ES šalimis, kuriose dirba mūsų jūrininkai, sudaryti dvišales sutartis. Vietoje atsakymo į šiuos siūlymus gavome ilgą laišką, kuriame išdėstyti du E101 pažymos gavimo variantai. Manau, kad dabar ministerijoje niekas nesprendžia tarifų mažinimo reikalų. Bet mes nesiliausime”, – sakė Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė Jelena Krochina.
Jau minėtų taisyklių 27 p. ministerija vis dėlto pripažino, kad dvišalės sutartys turi teisę galioti vietoje E101 pažymos. Anksčiau ji rėmėsi tuo, kad Europos Komisija neva tokias sutartis pripažino nelegitiminėmis. Bet ir dabar, kai Europos Komisija pakeitė savo nuomonę, ministerija kažkodėl neskuba padėti tūkstančiams jūrininkų.
Jelena Listopad