Kauno miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti dviejų buvusių Kauno rajono savivaldybės darbuotojų byla
Kyšininkavimu įtariami buvę Kauno rajono savivaldybės pareigūnai vakar stojo prieš teismą. Vidmantas Spruogis ir Robertas Ramoška kaltinami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi bei veikę bendrininkų grupėje, provokuojant Kauno rajone keleivių gabenimu užsiimančių įmonių vadovus duoti kyšius ir iš kurių vyriškiai spėję išpešti kelias dešimtis tūkstančių litų.
Protekcijos geromis kainomis
Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Genės Ramanauskienės išdėstytame ilgame kaltinamajame akte buvo išvardytos penkios bendrovės, kurių vadovai operatyvinėmis priemonėmis buvo užfiksuoti duodantys vokelius kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamiems buvusiems Kauno rajono valdininkams – Kelių ir transporto skyriaus vedėjui R.Ramoškai ir rajono Tarybos nariui, mero patarėjui V.Spruogiui.
Šiuo metu kaltinamieji eina jau kitokias pareigas: buvęs mero patarėjas dirba Lietuvos žemės ūkio universitete, o Kelių ir transporto skyriaus vedėjas – uždarojoje akcinėje bendrovėje „Merula”. Nenuostabu, kad būtent pastaroji buvo dažniausiai linksniuojama, vardijant stambias pinigų sumas, sumokėtas už jai palankias paslaugas ar sprendimus.
Kaltinamajame akte rašoma, kad bene didžiausias „Merulos” išsyk sumokėtas kyšis tuometiniams valdininkams – 6 tūkst. litų. Tokią sumą bendrovė pasiryžo paaukoti už pratęsimą trišalės sutarties, kurioje Kauno rajono policija, Savivaldybė ir ši įmonė susitaria, jog būtent UAB „Merula” užsiims žmonių palaikų gabenimu rajono teritorijoje. Be to, pasipinigaujama buvo ir už tai, kad pastaroji įmonė greičiau nei kitos gautų kompensuojamų lėšų pervedimą už moksleivių ir kitų socialiai remtinų keleivių gabenimą.
Likusios keturios bendrovės – „Sabaridana”, „Neklaužados”, „Garliavos taksi” ir Vilmos Omilevičienės įmonė – buvo priverstos duoti kyšius dėl iš anksto suderintų R.Ramoškos ir V.Spruogio neteisėtų veiksmų: už maršruto išsaugojimą, keleivių vežimo taisyklių pažeidimų nepaisymą ir nuslėpimą, ne tokį intensyvų įmonės kontroliavimą bei aplaidesnį jos turimų maršrutų tikrinimą. Iš kaltinamojo akto matyti, kad paskutiniu metu už atitinkamą kainą verslininkai galėjo užsitikrinti sau bet kokio lygio protekcijas.
Vaidyba dėl pinigų
Tarnybine padėtimi intensyviai naudojęsi kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, neretai netgi imituodavo kivirčus: Kelių ir transporto skyriaus vedėjas pasirodydavo įmonių vadovams esąs užsirūstinęs dėl įvairių grubių pažeidimų, o tuo tarpu mero patarėjas sušvelnindavo padėtį, sakydamas, jog gali visus nesklandumus greitai išspręsti, tik, žinoma, už atitinkamą atlygį.
Pasak valstybės kaltintojos, kyšių davimo procesai vykdavo elementaria tvarka: į kabinetą įėjęs suinteresuotas įmonės vadovas ant darbinio stalo po sukrautais įvairiais dokumentais pakišdavo baltą vokelį, kuriame būdavo nuo šimto iki šešių tūkstančių litų. Tačiau pasitaikė atvejų, kai kaltinamieji pasipinigaudavo ir rajono Savivaldybės koridoriuose ar netgi greta savo namų. Susumavus teisėsaugininkams žinomas pinigų sumas, galima suskaičiuoti, kad iš viso kyšininkavimu kaltinami vyriškiai susižėrė apie kelias dešimtis tūkstančių litų.
Kone kaskart po sėkmingai įvykdyto sandorio R.Ramoška ir V.Spruogis lygiomis dalimis pasidalindavo neteisėtai gautus pinigus. Tiesa, kartą bendrams teko gerokai pasukti galvas, kad galėtų išspręsti, kaip abiem po lygiai pasiimti gautą trijų litrų viskio butelį, kurį, supakuotą į kartoninę dėžę su visa reikalinga išpilstymo įranga, už gerai suveikusias judviejų provokacijas atnešė vienos iš įmonių vadovas.
Nepaisant vyriškiams inkriminuojamo kyšininkavimo, R.Ramoškai priskiriamas ir dar vienas epizodas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, nes jo namuose kratų metu buvo aptikta 26 šoviniai, skirti graižtiniams šautuvams, o vieną kulką teisėsaugininkai rado vyriškio darbo vietoje.
Kaltinimus suprato, bet nepripažįsta
Išklausę apie dvi valandas skaitytą kaltinamąjį aktą, abu kaltinamieji patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui Dainiui Ročiui, kad gerai suprato dėl ko atsidūrė teisiamųjų suoluose. Tačiau pasiteiravus, ar jiedu prisipažįsta padarę nusikaltimus, tik R.Ramoška prisipažino esąs iš dalies kaltas, o V.Spruogis trumpai ir tvirtai atkirto: „Ne”.
Tačiau nė vienas iš kaltinamųjų nesutiko teismui duoti parodymų, sakydami, kad pirmiausiai nori pamatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) turėtus dokumentus, leidusius agentams slaptomis kameromis stebėti ir fiksuoti įvykius jų kabinetuose. R.Ramoškos advokatas pareiškė, kad jo ginamojo prašomi dokumentai leistų įsitikinti, ar STT pareigūnai, atlikdami operatyvinius veiksmus, neviršijo teismo sankcijomis jiems suteiktų įgaliojimų.
V.Spruogio gynėjas prašė teismo, jog būtų pakeista jo klientui taikoma kardomoji priemonė ir grąžintas užstatas, kurio esą reikalauja pinigus paskolinę kaltinamojo aplinkos žmonės. Prokurorei priminus, kad užstatą už teisiamąjį sumokėjo jo žmona Rita Spruogienė, o jam pačiam prašyti pinigų yra nevalia, teismas tokį pageidavimą atmetė.
Tomas Jarusevičius