Daugiau kaip trečdalį žemės sklypų naujosioms Kauno kapinėms netoli Rokų politikai pirks iš Savivaldybės įmonės darbuotojo
Kauno miesto savivaldybei užsimojus steigti naujas kapines Vainatrakyje, iš 13 savininkų teks išpirkti 112 hektarų žemės. Beveik trečdalį sklypų Savivaldybė turės perpirkti iš savo įmonės „Autrolis” vadybininko. Pastarasis tikina nieko nežinojęs apie miesto planus, nors kapinių projektas rengiamas nuo 2003-iųjų.
Perpirko septynis sklypus
Skandalingi faktai į viešumą iškilo, kai Savivaldybė išplatino šiandien vyksiančio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę. Per posėdį politikai numato suteikti įgaliojimus Miesto ūkio departamento direktoriui Petrui Morkūnui pasirašyti susitarimus su žemės sklypų savininkais. Iš jų ketinama išpirkti 112 ha žemių visuomenės reikmėms, nes nuo 2007 m. netoli Rokų, ties Vainatrakio kaimu, planuojama atidaryti naująsias Kauno kapines. Išankstiniais apskaičiavimais, kapavietėms bus panaudota apie 70 ha teritorija.
Kita sklypo dalis bus skirta infrastruktūrai. Naujose kapinėse turėtų būti laidojama apie 70 metų.
Tačiau apsukrūs veikėjai jau spėjo pasinaudoti situacija. Iš visuomenės reikmėms numatytų išpirkti 19 įvairaus dydžio sklypų, net 7 priklauso Rimvydui Tvarijonui. Prieštaringai vertinama asmenybė anksčiau ne kartą buvo linksniuota spaudoje. „Kauno dienai” detaliau pasidomėjus, iš kur bei kaip R.Tvarijonas nusipirko beveik 30 ha žemių, istorijoje atsiranda ir daugiau Savivaldybės įmonių darbuotojų.
Tikina, kad Savivaldybės planų nežinojo
R.Tvarijonas teigė nežinojęs, kad Savivaldybė nori išpirkti žemes ir stebėjosi, kad Savivaldybė jo neinformavo apie savo planus. „Tai žemės ūkio paskirties žemė. Net jos nedirbant, galima gauti 230 litų išmoką už vieną hektarą”, – sakė R.Tvarijonas.
Sklypus jis išpirko iš šiuo metu Kanadoje gyvenančios Viktorijos Matonienės. „Minėtos žemės iki 1999 m. priklausė man, bet vėliau sklypą pardaviau su išlyga, kad galėsiu bet kada jį išpirkti, – pasakojo R.Tvarijonas. – Sklypus atsipirkau visai neplanuodamas, kad juos perpirks valstybė, ir tik rugpjūčio viduryje sužinojau apie Savivaldybės planus”.
R.Tvarijonas teigė priklausąs Lietuvos ūkininkų sąjungai. Dar apie 100 ha planuoja nusipirkti netoli Anykščių. „Už tas žemes taip pat galėčiau gauti išmokas”, – sakė jis.
Septyni sklypai suformuoti 2003 m. sausio 30 d. Šį faktą patvirtina unikalūs žemės sklypų kadastriniai numeriai, kurie suteikti laikantis eiliškumo. Sklypų ribos taip pat susiliečia.
Ketinimų protokolai pasirašyti anksčiau
R.Tvarijono teiginius patvirtina „Registrų centro” duomenys apie 29,68 ha ploto sklypo istoriją. Tačiau kyla itin didelių abejonių, kad R.Tvarijonas tikrai nieko nežinojo apie planuojamas kapines Vainatrakyje, nes kalbos įvairiu lygiu jau vyksta daugiau kaip metus.
7 sklypus R.Tvarijonas įsigijo 2005 m. vasario 2 d., o apie planuojamas naująsias kapines Vainatrakyje Savivaldybė buvo paskelbusi dar 2004-ųjų liepą. Be to, dar prieš nusiperkant R.Tvarijonui sklypus, 2005-ųjų sausio 19-ąją apie kapines Vainatrakyje paskelbė ir ketinimų protokolą pasirašė net Kauno miesto ir rajono merai Arvydas Garbaravičius ir Leonardas Gineika. Todėl nežinojimas apie kapinių steigimą yra itin abejotinas. Juolab kad R.Tvarijonas apie Savivaldybės planus galėjo sužinoti ir iš asmenų, siejamų su jo dabartine darboviete.
Neneigė pažįstąs pavaldinį
Šiuo metu R.Tvarijonas dirba pardavimų vadybininku Savivaldybės troleibusų įmonėje „Autrolis”. 2002-2004 m. jis buvo šios įmonės generalinio direktoriaus Gintauto Činiko konsultantu. Nuo šių metų sausio G.Činikas dirba Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” direktoriaus pavaduotoju kapinių plėtros klausimais.
Pats G.Činikas neneigia pažįstąs R.Tvarijoną, bet sako jokių ryšių nuo 2004 metų pabaigos su buvusiu pavaldiniu nepalaikąs.
„Kavos kartu negeriame, bet jei gatvėje pamatai žmogų, į kitą jos pusę nepabėgi”, – sakė G.Činikas. Jis taip pat suabejojo, ar prieš įsigydamas sklypus, R.Tvarijonas galėjo nežinoti, jog miestas Vainatrakyje planuoja kapines.
„Apie jas juk daugiau kaip metus rašė spauda, – sakė G.Činikas. – Tačiau nusikaltimo R.Tvarijonas nepadarė, juk pinigai legalūs”.
Spalvingos asmenybės
Kuluaruose kalbama, jog žinią apie planuojamus išpirkti sklypus R.Tvarijonui galėjo suteikti ir buvęs Kauno miesto mero visuomeninis patarėjas Karolis Bruderis. Pernai rugpjūtį žiniasklaidai paviešinus skandalingus faktus, jį Arvydas Garbaravičius netrukus atleido iš savo komandos. Šis politikas vadinamas pilkuoju kardinolu, nes gana dažnai pastebimas besisukiojantis ir Savivaldybėje.
„Su K.Bruderiu šiuo metu manęs niekas nesieja”, – sakė R.Tvarijonas. Bet abu jie turėtų būti itin gerai pažįstami, nes 1976-1980 m. vienoje grupėje studijavo Kauno politechnikos institute inžinieriaus ekonomisto specialybę. Pats R.Tvarijonas nuo 1990 m. kovo 10 d. iki tų pačių metų rugsėjo buvo TSKP Kauno skyriaus pirmasis sekretorius. Tiek K.Bruderis, tiek R.Tvarijonas buvo Liberalų ir centro sąjungos nariai, bet pernai abiejų narystė buvo sustabdyta.
Faktus siūlo ištirti Antikorupcijos komisijai
Apie naujųjų kapinių projektą itin gerai informuotas parlamentaras Kazimieras Starkevičius, kuris, 2004-aisiais dar būdamas Kauno vicemeru, nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. vadovavo Savivaldybėje sudarytai komisijai naujoms kapinėms steigti. Seimo narys įsitikinęs, jog kiekviena pradelsta diena Savivaldybei kainuoja dešimtis tūkstančių litų, nes žemės kaina kyla, todėl už ją savininkams teks sumokėti daugiau.
„Bijau blogiausio varianto, kuris atsitiko su Kauno laisvąja ekonomine zona”, – akcentavo K.Starkevičius. „Kauno diena” ne kartą rašė, kad LEZ taip pat nutarta paimti sklypus visuomenės poreikiams, bet iš 21 savininko, nepasitenkinimą iš karto pareiškė 14 žemės valdytojų. Jie apskundė teismui Savivaldybę dėl, jų nuomone, per menkai įvertintų sklypų.
K.Starkevičiui taip pat juokinga, kad R.Tvarijonas galėjo nežinoti apie Savivaldybės planus. „Dar pernai vasarą rengiant žemės paskirties keitimo detalųjį planą buvo tartasi ir su visuomene, todėl, prieš pirkdamas sklypus, jis turėjo pasidomėti, ką perka, – sakė K.Starkevičius. – Žemę įsigijo tikrai ne duonai auginti, o padaryti biznį”.
Įvykiais aplink Vainatrakį parlamentaras siūlo pasidomėti Savivaldybės Antikorupcijos komisijai ir įvertinti miesto įmonės darbuotojo veiksmus.
Hektaro kaina nuo 1 tūkst. iki 20 tūkst. litų
Vakar „Kauno dienai” R.Tvarijonas aiškino nesitikintis uždirbti. Savivaldybės paskelbtame sąraše už priklausančius sklypus, R.Tvarijonui bus pasiūlyta 89 tūkst. Lt.
„Už panašią sumą ir atsipirkau žemes”, – sakė R.Tvarijonas. Paklaustas, ar 1999 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašyta sąlyga, esą jis galės kada nors iš pirkėjo perpirkti sklypus, R.Tvarijonas teigė, jog tokia sąlyga sutartyje nebuvo įrašyta. Daugiau kaip 26 ha sklypo savininkai per šešerius metus pasikeitė du kartus.
R.Tvarijonas taip pat sakė, esą minėtoje teritorijoje pastaraisiais metais žemė buvo visiškai nepaklausi. Tačiau vien tik 2003 m. Rokų kadastro vietovėje buvo parduoti iš viso 29 sklypai, kurių kaina už hektarą siekė nuo 1 tūkst. iki 20 tūkst. Lt.
Įvertinus žemės sklypų rinką, jų plotą ir vietos infrastruktūrą, Valstybinės žemėtvarkos institutas Savivaldybei siūlo už hektarą sklypų savininkams mokėti po 3 tūkst. Lt. Visas 112 ha žemės sklypas kapinėms įrengti Savivaldybei kainuotų 336 tūkst. Lt. Tik išpirkus žemės sklypus Savivaldybė galės užbaigti žemės paėmimo projektą kapinėms įrengti.
Gediminas Stanišauskas