Prekeiviai malkų rinkos dairosi didmiesčiuose

Kainos dar žada kilti

Artėjant naujam 2005-2006 metų šildymo sezonui, Panevėžyje pastebimai brangsta malkos.

Jų kaina kyla ne tik kaip įprasta dėl sezoniškumo, bet ir dėl kasdieną degalinėse brangstančių degalų.

Tačiau priversti branginti malkas verslininkai teigia, kad kainos dar kils, nes dabartinės vis dar negarantuoja jiems pelno.

Dėl tos pačios priežasties jie dairosi rinkos Vilniuje ir Kaune, – ten malkų verslo pelningumas kartais yra net 50 procentų didesnis. Didesnės bendrovės apskritai atsisakė šalies malkų rinkos ir metėsi į Vakarus bei Šiaurę.

Europos Sąjunga skatina ir remia atsinaujinančios energijos naudojimą, todėl ES šalyse senbuvėse ir Norvegijoje mediena, kaip kuras, po truputį atgauna dujoms ir naftai užleistas pozicijas. Ten kylanti medienos paklausa atvėrė mūsų verslininkams dar neregėtas galimybes užsidirbti pardavinėjant pliauskas.

Pabrango net dvigubai

Palyginti su praėjusiais metais, malkų kaina Panevėžyje išaugo dvigubai. Vien tik nuo šių metų vasaros pradžios – ketvirtadaliu.

Ypač pabrango kietmedžio (beržinės, uosinės ir ąžuolinės) malkos.

Dėl skirtingų ir labai dažnai netikslių liaudiškų malkų kiekio matavimo – metrais, kietmetriais, erdviniais ir kubiniais metrais – nė vienas verslininkas negali tiksliai pasakyti, kiek pabrango jų prekė.

Vienas populiaresnių pastarojo meto matavimo vienetų tapo rusiškas GAZ-53, arba vadinamoji „gazelka”.

Sunkvežimio kėbule prikrauta gerų skaldytų malkų krūva kainuoja nuo 530 iki 600 litų.

Apytiksliais skaičiavimais (priklausomai nuo to, kaip buvo į automobilį sumestos malkos), kubinis metras beržo, uosio ir ąžuolo malkų panevėžiečiui jau kainuoja nuo 58 litų iki 70 litų.

2004-2005 metų šildymo sezonui prasidėjus, jos vidutiniškai kainavo 45 litus už kubinį metrą.

Prognozuoja dar vieną šuolį

Ne tokių kaitrių – drebulės, alksnio, juodalksnio, eglės ar pušies skaldytų malkų galima nusipirkti už sunkvežimį sumokant 420-450 litų. Paprastai tokios malkos parduodamos sumaišytos taip, kaip skirtingų rūšių medžiai (iki buvo nukirsti) augo miške.

Kuo daugiau į sunkvežimį pateko sąlyginai geresnių antros rūšies malkų (juodalksnio, eglės, sausuolių), tuo kaina didesnė. Sukrovus jas į rietuvę, paaiškėja, kad kubinis metras tų antrarūšių jau kainuoja daugiau nei 40 litų.

Šiek tiek daugiau nei prieš metus GAZ-53 kėbule sukrautą aukščiausios kokybės malkų mišinį buvo galima nusipirkti sumokėjus vos 220-250 litų.

„Nepaisant pabrangimo, Panevėžyje malkų kainos yra vis dar vienos mažiausių šalyje, todėl brangstant kurui ir darbo jėgai naujas kainų kilimas mūsų krašte gali būti staigiausias šalyje, – mano šiame versle dirbančios bendrovės direktorius Vygintas Pakarklis. – Manau, kad 2006 metų pradžioje malkų kubinis metras pabrangs dar 15-20 litų”.

Didžiausias didmenininkas – neįtakingas

Mažmeninės prekybos malkomis rinkos nišą užėmę Panevėžio verslininkai teigia, kad jų prekė brangsta ne tik dėl augančių degalų ir darbo jėgos kainų, bet ir miško savininkams brangiau parduodant rąstus.

Privačių miškų savininkai nukirstus malkoms medžius pabrangina beveik kas mėnesį. Šiek tiek didmenos kainas prilaiko didžiausia krašto didmenininkė Panevėžio miškų urėdija.

„Nors kuras ir brangsta, urėdija dar neketina šiais metais kelti malkų kainos, – sako urėdas Daugirdas Lukoševičius. – Kitų metų pradžioje jos bus peržiūrėtos”.

Šiuo metu Panevėžio miškų urėdijoje kubinio metro malkų didmeninė ir mažmeninė kaina yra bemaž ta pati ir priklausomai nuo medžio rūšies svyruoja nuo 30 iki 60 litų.

Vis dėlto urėdijos įtaka mažmeninei rinkai yra ne tokia didelė, nes ji pardavinėja tik rąstus, o malkų gamintojai verslininkai sudaro tik dešimtadalį visų urėdijos klientų.

Prekiaujantieji malkomis rąstus mieliau perka iš privačių asmenų.

Stabilumo teks palaukti

Iš visų urėdijos klientų pusė yra tie patys galutiniai kuro vartotojai – krosnimis šildomų namų savininkai, kurie taupo neskaičiuodami savo darbo jėgos. Tokie panevėžiečiai velka rąstus į savo namus ir paverčia miesto gyvenamuosius rajonus medžio perdirbimo įmonėlių rajonu.

Beje, miesto valdžia neoficialiai jau svarsto galimybę uždrausti tokią su geros kaimynystės principais ir miesto tvarkos taisyklėmis nesuderinamą miestiečių veiklą.

Priėmus tokį sprendimą, malkų pardavėjų apyvarta išaugtų, o tai, be abejonės, šiek tiek stabilizuotų rinką. Tačiau malkų kainos, anot verslininkų, nusistovės tik pakilusios mažiausiai 10 litų už kubinį metrą ir tik degalams nustojus brangti.

Dairosi didesnio pelno

Besiruošiantys branginti malkas Panevėžio verslininkai neslepia vis dažniau besidairantys Vilniaus ir Kauno kryptimis.

„Šiuose didmiesčiuose GAZ-53 sunkvežimis trinkomis supjautų rąstų kainuoja 700-900 litų, – sako V.Pakarklis. – Net ir įvertinus pervežimo kaštus, verslas gerokai pelningesnis nei čia, be to, nereikia samdyti malkas ruošiančių darbininkų”.

Daugelis šnekintų Panevėžio verslininkų teigia, kad būtent šiuo metu vyksta pajėgių tarpininkų minėtuose miestuose žvalgytuvės.

Įsitvirtinti svetimame mieste, anot pašnekovų, galima tik turint ten nuolatinius savo atstovus.

Kokybiškų malkų niša neužimta

Ūkininko įgūdžių neturintys panevėžiečiai susiduria su dar viena problema – rinkoje nėra sausų malkų pasiūlos arba pardavėjų prašomos kainos tinka nebent pirkėjams iš Norvegijos.

Nedidelius individulius miškus kertančių įmonių savininkai net nustemba sužinoję pirkėjo norą įsigyti sausų malkų. Pasinaudoti saulės energija malkoms džiovinti, jų manymu, turi patys pirkėjai.

„Sauso kuro rinkoje nėra, – sako pardavėjai. – Tai negi jūs norite iš karto įsigyti kūrenti tinkamų malkų – pirma teks jas išdžiovinti”.

Neturi sausos žaliavos malkoms ir Panevėžio urėdija.

„Paruošti žaliavos mes galėtume, bet kas ją saugos – suoliukus ir šiukšlių dėžes panevėžiečiai iš miškų poilsiaviečių tempia į namus, – sako D.Lukoševičius. – Džiovintų malkų rinką turėtų ir galėtų užpildyti nedidelės privačios įmonėlės”.

Tuo tarpu visa per šimtmečius sukaupta kūrenimo krosnimis patirtis, o ypač šiuolaikinių krosnių, katilų, židinių eksploatavimo taisyklės reikalauja sausų malkų.

Skandinavų matai skiriasi

„Malkos turi būti mažiausiai dvejus metus džiovintos, kad būtų galima jas pavadinti kokybišku kuru, – sako šildymo sistemų meistrai. – Kūrenant katiluose šlapias malkas, du trečdaliai šilumos energijos išlekia pro kaminą, o pats kaminas ir katilas užsiteršia dervomis”.

Kad ši prekė yra paklausi, teigia ir patys pardavėjai, tačiau niekas iš jų šiuo metu negali pasiūlyti tokios. Sausų malkų kubinis metras yra vidutiniškai 15-20 litų brangesnis už nedžiovintų.

Skandinavams džiovintas beržines malkas gaminančių Panevėžio regiono bendrovių produkcija nėra paklausi, nes kubinis metras kainuoja 150-170 litų.

Tačiau įvertinus tai, kad šių pardavėjų kubiniame malkų metre nėra didelių oro tarpų, pirkėjai ne taip jau daug pralaimi.

Norvegiškas kubinis metras malkų yra pusantro karto didesnis už tą, kurį verslininkai siūlo vadinti kubiniu metru mūsų šalyje. Be to, ant norvegams skirtų parduoti malkų nėra žemių, purvo, jos supakuotos maišeliais po 9-24 kilogramus.

Iš tokių įmonių perkantys panevėžiečiai sako dar ir laimintys, nes iki 20 procentų drėgnumo išdžiovintos malkos, anot jų, yra net tris kartus kaitresnės.

Darius Skirkevičius,

www.panrytas.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.