Gera virtuvė – jau pamiršta
Laikai, kai prieš skrydį lėktuvu galėjai alkanas lipti į orlaivį, tikėdamasis pasistiprinti skrydžio metu, jau baigėsi.
Daugelis oro bendrovių dėl padidėjusios konkurencijos ir sumažėjusių bilietų kainų keleivius ėmė maitinti tik sumuštiniais. Pigių oro linijų lėktuvuose maistas nepatiekiamas arba už jį reikia mokėti.
Nemokamo valgio galima gauti tiktai skraidant tolimais maršrutais, nors jau ne visos oro bendrovės linkusios net toli skraidančius keleivius maitinti veltui.
Šios permainos neaplenkė ir „Lietuvos avialinijų” (LAL). Anksčiau ekonomine klase vykstantys keleiviai girdavo šios bendrovės maistą.
Tačiau salotas ir mėsą iš valgiaraščio jau išstūmė sumuštiniai.
Juos gauna ir trumpųjų, ir tolimesnių reisų keleiviai.
Nusiskundimų dar negirdėjo
Kaip sakė LAL Pardavimų departamento direktorius Dalijus Žebrauskas, taip pasielgta dėl ekonominių sumetimų: „Mes orientuojamės į nedidelę kainą už bilietą mokantį klientą, tad ir jam suteikiamų paslaugų lygis turėtų būti atitinkamas”.
Patiekti sumuštinius aviakompanijoms kainuoja keliskart pigiau nei karštą maistą.
Praėjusį mėnesį privatizuotos bendrovės atstovas tvirtino, kad skundų iš keleivių dėl suprastėjusio maisto LAL negauna.
Tiesa, pasikeitimų dar gali būti – tai priklausys nuo rinkos ir keleivių poreikių. Įvesti mokamą maitinimą kol kas neplanuojama.
Teko skristi tuščiu pilvu
Taupyti maisto sąskaita mėgina ir kitos avialinijos.
Antai Skandinavijos oro linijų SAS sumuštiniai gerai mėgstantiems pavalgyti keleiviams niekada nekėlė apetito.
Tačiau dabar ir sumuštinių galima gauti tik už pinigus. SAS lėktuvu skrendant net į tolimąją Aziją maistas ekonominės klasės keleiviams – tik už pinigus.
Kaip pasakojo vienos kelionių agentūros vadovas, iš Kopenhagos į Tokiją skridę SAS keleiviai buvo nemaloniai nustebinti, kai negavo maisto.
Daug keliaujančių verslininkų tvirtinimu, šios avialinijos skiria vis mažiau dėmesio keleivių aptarnavimui skrydžių metu.
Riba – dvi su puse valandos
Vokietijos bendrovės „Lufthansa” atstovai visada didžiuodavosi, kad jų lėktuvuose net ekonominės klasės keleiviai gauna karšto maisto. Dabar ir šios bendrovės lėktuvuose ekonominės klasės keleiviams tenka kimšti sumuštinius.
Šiai bendrovei Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Litcargus” direktorius Vidmantas Vaškys sakė, kad atsisakyti karšto maisto lėktuvuose buvo bendrovės „Lufthansa” sprendimas.
Visos oro bendrovės Europoje, jei skrydis trunka mažiau nei dvi su puse valandos, karšto maisto nebeduoda.
Suvienodinti maitinimo koncepcijas buvo viso oro bendrovių aljanso „Star Alliance”, kuriam priklauso ir „Lufthansa”, susitarimas.
„Man maistas lėktuvuose anksčiau patiko labiau”, – pripažino V.Vaškys.
Svarbiausia – pigus bilietas
„Litcargus” vadovo nuomone, geras maistas į lėktuvus grįš tik tuo atveju, jei bilietų kainos bus tokios, kokios buvo prieš kelerius metus.
„Jei už bilietą moki 150 ar 200 litų, maisto nereikia tikėtis. Negali pirkti „Mercedes-Benz” mokėdamas kaip už VAZ”, – sakė verslininkas.
Tačiau jis pripažino, kad daugeliui keleivių dabar reikia pigių kelionių, o maistas jiems mažai rūpi.
„Lietuvos ryto” pašnekovai tvirtino, kad persvarstyti keleivių maitinimo politiką LAL vadovybę privertė vis sparčiau į mūsų šalį besibraunančios pigių skrydžių bendrovės.
Mėgina sutaupyti pinigų
Dar visai neseniai bilietas lėktuvu iš Vilniaus į Londoną kainavo 1,8 tūkst. litų.
Dabar į šį miestą galima nuskristi ir už 180 litų.
Todėl oro bendrovės turi taupyti. Dažniausiai tai daroma papildomų paslaugų sąskaita.
„Kai paslaugos pinga, jų teikėjai yra priversti taupyti”, – tvirtino Lietuvos turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Ambrozaitis.
Žydrūnas Damauskas