Skaitytojų pageidavimu „Alytaus naujienos” dar kartą domisi kapų lankymo ir priežiūros tvarka. Kaip papasakojo viena alytiškių šeima, juos nemaloniai nustebino nesenas atsitikimas Daugų gatvės kapinėse. Iš Ulonų gatvės pusės žmonės lengvuoju automobiliu įvažiavo prie artimųjų kapvietės, kad iškrautų porą maišų žemės, ir buvo aprėkti staiga išdygusio kapinių prižiūrėtojo. Apibaręs vairuotoją ir pagrasinęs 200 litų bauda ir keturiais baudos taškais, paskui šis jau mandagiai paaiškino, kad norint įvažiuoti į kapines būtina mobiliuoju telefonu įspėti prižiūrėtoją, pranešti valstybinį automobilio numerį ir gauti leidimą.
Akivaizdu, kad kai kurie gyventojai stokoja šios informacijos arba paprasčiausiai ignoruoja nustatytą tvarką.
Kapinėse draudžiama važinėti automobiliais
Miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Sigito Stumbro tvirtinimu, kas galima ir ko negalima, reglamentuoja dar prieš penkiolika metų Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės: „Tikriausiai ne visiems jos patinka, bet tam ir patvirtintos, kad kapinėse būtų tvarka”.
Taisyklėse nurodoma, kad kapinės yra vietos savivaldybių žinioje. Jos jas įrengia, tvarko ir prižiūri. Prie įėjimo į kapus turi būti įrengtas stendas: iškabinta kapinių schema, jų tvarkymo taisyklių išrašas, nurodytas prižiūrėtojas, šio telefonas bei kita. Alytuje taip yra prie dviejų įėjimų į Daugų gatvėje ir kitas miesto savivaldybės žinioje esančias civilines kapines.
Kapus leidžiama lankyti nuo balandžio 1-osios iki rugsėjo 30-osios tarp 8 ir 21 valandos, nuo spalio 1-osios iki kovo 31-osios tarp 9 ir 19 valandos, o lapkričio 1 ir 2 dienomis – nuo 9 iki 22 valandos. Laidojama nuo 10 iki 17 valandos. Pirmąją Kalėdų ir Velykų bei valstybinių švenčių dienomis nelaidojama.
Kapinėse draudžiama važinėti transportu, išskyrus specialųjį. Pavyzdžiui, gali įvažiuoti katafalkai, šiukšlių mašinos. Taip pat neleidžiama ganyti gyvulių ir vaikščioti su šunimis, be kapines prižiūrinčios organizacijos ar kapinių prižiūrėtojo žinios vežti remontuoti kapų statinius, sodinti arba persodinti medžius, juos genėti, naikinti, būti ne lankymo metu, šiukšlinti, mindžioti veją, gėlynus, laužyti medžius, krūmus, imti gėles, gadinti kapų statinius, deginti šiukšles, jas išmesti ne tam skirtose vietose, trikdyti rimtį ir viešąją tvarką. Už taisyklių pažeidimą taikoma atsakomybė įstatymo nustatyta tvarka.
Nepaiso nei ženklų, nei taisyklių
Daugų gatvėje esančių kapinių, kuriose palaidota beveik 30 tūkstančių žmonių, prižiūrėtojas Bronislovas Šerpytis prisipažino besistebįs gyvųjų įžūlumu, nesupratingumu ir nežmogiškumu.
„Prieš kelerius metus abeji kapinių vartai buvo rakinami, bet ne vienąsyk yra nupjovę spynas arba net nukėlę vartus. Tad neliko prasmės šių rakinti, buvo pastatyti motorinio transporto eismą kapinėse draudžiantys ženklai”,- tvirtino B.Šerpytis.
Jis neneigė su mirusiųjų artimaisiais dažnai ir pasibarąs, ir pagrasinąs policija, piniginėmis baudomis, nes kitaip kapuose įsivyrautų anarchija.
„Daugelis atvykstančiųjų tvarkyti artimųjų kapų turi įprotį brautis automobiliais ar jų priekabomis prie pat kapavietės, net jei nori pasodinti gėlių ar išpilti kibiriuką žemės. Neretai net gėlių važiuoja laistyti iki kapų, ką jau kalbėti, jeigu reikia atvežti daugiau žemės ar pastatyti paminklą”,- aiškino prižiūrėtojas.
Jo teigimu, daug lankytojų nepaiso motorinio transporto eismą draudžiančių ženklų prie vartų, neskaito Kapinių tvarkymo taisyklių. Prie vartų iš Daugų gatvės esantį ženklą net nulaužė. Iki kapų takeliais besibraunantys lengvieji automobiliai, ypač su priekabomis, posūkiuose nulaužo, kitaip nuniokoja tvoreles.
„Na, įsivaizduokit – į kapines eina laidotuvių procesija, o takeliai užstatyti mašinomis. Apskritai šias dažnai sustato taip, kad neįmanoma prasilenkti. Aš tiesiog pavargstu per dienas besivaikydamas vairuotojus, kad perspėčiau išvažiuoti iš kapinių”,- buvo atviras B.Šerpytis.
Prižiūrėtojui tenka įspėti ir kitus Kapinių tvarkymo taisyklių pažeidėjus. Antai atvykstantieji tvarkyti artimųjų kapų atsiveža arba ateina su įvairaus dydžio šunimis. „Kai įspėju, šunį uždaro mašinoje arba pririša prie kapinių vartų”,- sakė pašnekovas.
S.Stumbras tvirtino, kad miesto savivaldybė kasmet prieš Visų šventųjų ir Motinos dienas į visas civilines kapines atveža juodžemio. „Tą žemę, nors ir prastą, žmonės išsinešioja per dieną. Tad daugiausia visi pila pirktinę”,- teigė kapinių prižiūrėtojas.
Būtina suderinti su kapinių prižiūrėtoju
Departamento direktorius, paklaustas, kaip žmonėms neįvažiuojant į kapines atsivežti daugiau žemės arba naują paminklą, aiškino, kad nuo kapų vartų reikia vežti karučiais arba nešti rankomis.Karučiais visi turėtų pasirūpinti patys.
Be abejonės, esant galiojančioms Kapinių tvarkymo taisyklėms, S.Stumbras, kaip valdininkas, vargu ar galėtų pasiūlyti kitų variantų. Štai B.Šerpytis žmones tvirtino suprantąs: „Norint atsivežti daugiau žemės, išsigabenti seną ar atsigabenti naują paminklą, nebūtų sunkumų netgi ir dėl įvažiavimo į kapines, jeigu mirusiųjų artimieji gautų žodinį kapinių prižiūrėtojo leidimą, iš anksto susiderintų telefonu”.
Nors taip darydamas prižiūrėtojas pats pažeistų taisykles, lengviau kontroliuotų tvarką ir padėtį, kapinėse būtų išvengta mašinų grūsties. Visų kapinių prižiūrėtojų telefonai užrašyti ant kapų vartų.
„Kadangi esu kapinių prižiūrėtojas, turiu patikrinti, kas į jas įvežama ir kas išvežama. Mat pasitaikė, kai buvo išvežtos kapų tvorelės. Vagiama daug kas: žvakutės, vazos, gėlės, metaliniai kryžiukai ir raidės”,- tęsė B.Šerpytis.
Savavaliautojus ir Kapinių tvarkymo taisyklių pažeidėjus galima bausti pasitelkus eismo priežiūros ir kitus policijos pareigūnus. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1621 straipsnis už minėtų taisyklių pažeidimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 100 litų.
Onutė Pluščiauskienė