Ar įmanomas jūrinių pramogų verslas Pajūrio regioniniame parke, koks tokios veiklos poreikis ir galimybės? Į šiuos klausimus buvo bandoma atsakyti rugpjūčio 31 d. Karklėje, Žvejo sodyboje, surengtame seminare „Pramogų jūroje organizavimo verslo skatinimas Lietuvos Baltijos žemyniniame pajūryje”.
Seminarą organizavo Pajūrio regioninio parko ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, įgyvendinanti „Phare 2002” finansuojamą projektą „Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra žemyniniame Lietuvos Baltijos pajūryje”.
Pasak Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, pagal šį projektą parke numatyta įrengti aikšteles su stendais, įvesti elektrą ir įrengti ekspoziciją gynybiniuose įtvirtinimuose Giruliuose. Vienas iš projekto tikslų – paskatinti pajūryje gyvenančius žmones užsiimti jūrinių pramogų organizavimo paslaugų verslu. Šiuo tikslu numatyta surengti porą seminarų.
Pirmajame seminare dalyvavo atstovai iš Pajūrio regioninio parko, Klaipėdos rajono bei Palangos savivaldybių, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos universiteto regioninio planavimo centro, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos bei vietiniai Karklės gyventojai.
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė ir Palangos savivaldybės mero pavaduotojas M. Skritulskas informavo, kaip greitu laiku keisis Lietuvos pajūrio infrastruktūra. 2006-2007 m. Karklėje numatoma įrengti paplūdimį, pagerinti dviračių trasos „Kuršių kelias” dangą, nutiesti patogią dviračių trasą, jungiančią Klaipėdą ir Palangą, Nemirsetoje ketinama įrengti kempingą ir sukurti infrastruktūrą, susijusią su vandens pramogomis.
Pajūrio regioninio parko ekologas E. Paplauskis priminė, kad parko teritorijoje, jūroje tarp Karklės ir Palangos, yra Europos Sąjungos saugoma vandens paukščių žiemavietė. Kadangi paukščiai dažnai žūva patekę į žvejų tinklus, šaltuoju metų laiku čia taikomi griežti žūklės apribojimai. Todėl vietiniai žvejai skatinami persiorientuoti į jūrinių pramogų organizavimo verslą.
Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro atstovė Ramunė Urbonienė seminare apžvelgė pramogų organizavimo jūroje galimybių studijos rezultatus. Studijos autoriai, apklausę Pajūrio regioninio parko lankytojus, išsiaiškino, jog šioje teritorijoje pageidaujamos iškylos laivais į jūrą, rekreacinės žvejybos su meškerėmis paslaugos, būtų populiarus vandens sportas – buriavimas, jėgos aitvarai. Nardymo entuziastus vilioja netoli Girulių ir Nemirsetos nuskendę Antrojo pasaulinio karo laivai. Žmonės norėtų stebėti pajūryje žiemojančius paukščius. Neužpildyta mobilių pirčių verslo niša.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjas Gediminas Pocius akcentavo, kad galvojant apie jūrinių pramogų ateitį jau dabar reikia pradėti konkrečius planavimo darbus. „Karklė yra senas žvejų kaimelis. Žvejyba čia yra, be abejonės, pagrindinė pramoga. Todėl laikas pradėti istorinio žvejų uostelio atkūrimo darbus Rikinės upelio žiotyse. Apie tai kalbama daugiau kaip dešimt metų”, – sakė respondentas.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, pradėjęs vardinti reikalavimus, kurių turi laikytis jūrines pramogas organizuojantys verslininkai, sukėlė diskusijas ir Karklės žvejų pasipiktinimo bangą.
Pavyzdžiui, iki 12 žmonių į jūrą plukdyti galima tik pramoginiu laivu, atitinkančiu C projektavimo kategoriją, registruotu, parėjusiu techninę apžiūrą, kapitonas turi turėti laivavedžio pažymėjimą, individualias gelbėjimo priemones keleiviams ir priešgaisrines priemones. Keleiviai turi būti įlaipinami tam pritaikytuose uostuose.
Deja, keleiviams pritaikytas uostas šiuo metu yra tik Klaipėdoje. Todėl seminaro dalyviai pradėjo svarstyti pontoninės prieplaukos idėją.
„Jei į laivą susidėtume visas reikalaujamas gelbėjimo ir priešgaisrinės saugos priemones – tuoj pat nuskęstume”, – piktinosi seminare dalyvavę žvejai.
Pasibaigus diskusijai Karklės žveju prisistatęs vyras sakė: „Šitos kalbos apie jūrines pramogas – niekai, svaičiojimas. Mes gyvename Europoje, o vadovaujamės dar tarybiniais įstatymais. Paaiškinkit man, kokią sieną saugo Pasienio tarnybos laivas? Siena yra 5 km prie Kaliningrado, o pasieniečiai persekioja Karklės žvejus, buriuotojus. Buriuotojas privalo turėti savo asmens dokumentus, ryšio priemonę. Kur jis tai turi pasidėti ir kaip išsaugoti nesušlapinęs? Jei neturi – privalai sustoti, pasieniečių laive rašomas protokolas, bauda”, – piktinosi žvejas.
Pasak pašnekovo, kiekvieną išplaukiantįjį į jūrą kontroliuoja per dešimt tarnybų – Pasienio tarnyba, Saugaus plaukiojimo tarnyba, Mažųjų laivų inspekcija, Jūrinė inspekcija, Mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija, Aplinkos apsaugos departamentas… Visi su savo reikalavimais ir taisyklėmis.
„Žinoma, be biurokratijos neapseisime, ji visada buvo ir bus, tačiau reikia šiek tiek lankstumo. O dabar pareigūnai baudžia tuos, kurie jiems nepatinka, pagal nuotaiką. Pastebėjau, pastarosiomis dienomis praplaukė vienas kateris, kitas. Tokius laivus turi neeiliniai žmonės. Pasienio tarnyba jų nesiveja. Gaudo žvejus”, – skundėsi karkliškis.
Pasak Pajūrio regioninio parko direktoriaus D. Niciaus, į šio seminaro metu iškeltas problemas ir teisines kolizijas, trukdančias vystyti jūrinių pramogų organizavimo verslą, bus atkreiptas dėmesys antrajame seminare, įvyksiančiame rugsėjo pabaigoje.
Jurga Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjas Gediminas Pocius akcentavo, kad galvojant apie jūrinių pramogų ateitį jau dabar reikia pradėti konkrečius planavimo darbus. „Karklė yra senas žvejų kaimelis. Žvejyba čia yra, be abejonės, pagrindinė pramoga. Todėl laikas pradėti istorinio žvejų uostelio atkūrimo darbus Rikinės upelio žiotyse. Apie tai kalbama daugiau kaip dešimt metų”, – sakė respondentas.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, pradėjęs vardinti reikalavimus, kurių turi laikytis jūrines pramogas organizuojantys verslininkai, sukėlė diskusijas ir Karklės žvejų pasipiktinimo bangą.
Pavyzdžiui, iki 12 žmonių į jūrą plukdyti galima tik pramoginiu laivu, atitinkančiu C projektavimo kategoriją, registruotu, parėjusiu techninę apžiūrą, kapitonas turi turėti laivavedžio pažymėjimą, individualias gelbėjimo priemones keleiviams ir priešgaisrines priemones. Keleiviai turi būti įlaipinami tam pritaikytuose uostuose.
Deja, keleiviams pritaikytas uostas šiuo metu yra tik Klaipėdoje. Todėl seminaro dalyviai pradėjo svarstyti pontoninės prieplaukos idėją.
„Jei į laivą susidėtume visas reikalaujamas gelbėjimo ir priešgaisrinės saugos priemones – tuoj pat nuskęstume”, – piktinosi seminare dalyvavę žvejai.
Pasibaigus diskusijai Karklės žveju prisistatęs vyras sakė: „Šitos kalbos apie jūrines pramogas – niekai, svaičiojimas. Mes gyvename Europoje, o vadovaujamės dar tarybiniais įstatymais. Paaiškinkit man, kokią sieną saugo Pasienio tarnybos laivas? Siena yra 5 km prie Kaliningrado, o pasieniečiai persekioja Karklės žvejus, buriuotojus. Buriuotojas privalo turėti savo asmens dokumentus, ryšio priemonę. Kur jis tai turi pasidėti ir kaip išsaugoti nesušlapinęs? Jei neturi – privalai sustoti, pasieniečių laive rašomas protokolas, bauda”, – piktinosi žvejas.
Pasak pašnekovo, kiekvieną išplaukiantįjį į jūrą kontroliuoja per dešimt tarnybų – Pasienio tarnyba, Saugaus plaukiojimo tarnyba, Mažųjų laivų inspekcija, Jūrinė inspekcija, Mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija, Aplinkos apsaugos departamentas… Visi su savo reikalavimais ir taisyklėmis.
„Žinoma, be biurokratijos neapseisime, ji visada buvo ir bus, tačiau reikia šiek tiek lankstumo. O dabar pareigūnai baudžia tuos, kurie jiems nepatinka, pagal nuotaiką. Pastebėjau, pastarosiomis dienomis praplaukė vienas kateris, kitas. Tokius laivus turi neeiliniai žmonės. Pasienio tarnyba jų nesiveja. Gaudo žvejus”, – skundėsi karkliškis.
Pasak Pajūrio regioninio parko direktoriaus D. Niciaus, į šio seminaro metu iškeltas problemas ir teisines kolizijas, trukdančias vystyti jūrinių pramogų organizavimo verslą, bus atkreiptas dėmesys antrajame seminare, įvyksiančiame rugsėjo pabaigoje.
Jurga Petronytė
„Vakarų ekspresas”