Kauno verslininkai planuoja naujam gyvenimui prikelti šiuo metu merdintį dar sovietmečiu statytą Nidos prieplaukos pastatą. Jame numatoma įrengti tarptautinį buriuotojų ir burlentininkų centrą su svečių namais, konferencijų sale, muitinės postą.
Taip pat tikimasi, kad Nidos prieplaukos pertvarka duos pirmąjį impulsą atkuriant turizmo bei rekreacijos infrastruktūrą Nemuno vandens kelyje Kaunas-Nida.
Sukūrė grupę
Praėjusį savaitgalį buvo suformuota Lietuvos vandens kelių atkūrimo iniciatyvinė grupė, jungianti paveldo, aplinkos apsaugos, urbanistų, verslininkų bei šalies upeivių pajėgas. Tikimasi, kad ji padės kompleksiškai spręsti Lietuvos vandens turizmo plėtros klausimus.
Šios grupės kuratorius profesorius habilituotas daktaras Jurgis Bučas mano, kad sulig planuojama Nidos prieplaukos renovacija bus sudarytos sąlygos kurti Lietuvos vandens kelių infrastruktūrą, kompleksiškai sprendžiami rekreacinių zonų prie vandens plėtros klausimai.
Ši prieplauka dabar priklauso Kauno tarptautiniam upių uostui, kurį yra įsigijusi nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Domus Mea”.
Projektuos jau šiemet
„Tenka konstatuoti, jog dabartinis prieplaukos pastatas reprezentaciniu vadintis nebegali. Objekte, kuris galėtų būti viena populiariausių kurorto vietų, šiuo metu nevyksta nieko, kas domintų Nidos gyventojus bei svečius”, – „Vakarų ekspresui” sakė „Domus Mea” direktorius Robertas Jocius.
Anot jo, planuojama senąjį prieplaukos pastatą rekonstruoti taip, kad jis taptų moderniu, daugiafunkciniu statiniu, derančiu su unikalia nerijos gamta. Pastate numatoma įrengti tarptautinį buriuotojų ir burlentininkų centrą su svečių namais atvykstantiems upeiviams, konferencijų sale, baru, muitinės postu.
R. Jocio tvirtinimu, rengiant Nidos prieplaukos pertvarkymo konkursą bus sutelktos stipriausios šalies, o jei reikės – ir užsienio architektų pajėgos. Projektavimo darbus žadama pradėti dar šiemet.
„Gerai suvokiame savo atsakomybę – prieplauka yra vienas matomiausių Nidos statinių, – sakė R. Jocius. – Tai išties ypatinga zona, kurioje bet kokie su žmogaus veikla susiję veiksmai turėtų būti be galo gerai apgalvoti, aptarti specialistų ir visuomenės diskusijose.”
„Domus Mea” jau kreipėsi į šalies prezidentą, premjerą, Aplinkos bei Susisiekimo ministerijų vadovus, UNESCO bei kitų atsakingų institucijų atstovus informuodama apie savo veiksmus, įgyvendinant projektus prie vandens – bendrovė taip pat planuoja vietoje pramoninio Kauno upių uosto pastatyti gyvenamąjį rajoną su keleiviniu upių uostu.
Reikia milijonų
„Naujo požiūrio reikia ir visam vandens keliui, jungiančiam Kauną ir Kuršių neriją. Šis kelias, apsuptas nuostabios gamtos ir įspūdingų, tačiau kol kas apleistų architektūros paminklų, galėtų tapti tikru Lietuvos pasididžiavimu, vienu svarbiausių turizmo traukos objektų”, – mano „Domus Mea” direktorius.
Anot jo, pagerinus sąlygas laivybai Nemunu, įsteigus stacionarias bei mobilias prieplaukas būtų suteiktas impulsas upės pakrantėje steigti viešojo maitinimo bei turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančias firmas, populiarinti upių turizmo tradicijas Lietuvoje.
Beje, praėjusią savaitę Susisiekimo ministerijoje buvo aptarta vandens kelio Klaipėda-Kaunas sutvarkymo studija. Teigiama, kad šio kelio pritaikymas keleivinei bei krovininei laivybai iš viso gali siekti 70-80 mln. litų.
Studijos autoriai „Projekto gama” išnagrinėjo šio kelio kompleksinio sutvarkymo ir farvaterio gilinimo poreikį, krovininės bei keleivinės laivybos perspektyvas ir išplėtotos laivybos poveikį socialinei, ekonominei bei ekologinei šalies aplinkai.
Tačiau studijos Priežiūros komiteto posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad autoriai dar nepakankamai dėmesio skyrė keleivinės ir turistinės laivybos galimybių analizei.
Pramoginė laivyba pastaruoju metu Lietuvoje aktyvėja – dabar įregistruota beveik 35 tūkst. burlaivių, greitaeigių katerių, vandens motociklų ir kitų mažųjų bei pramoginių laivų.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”