Įstatymų laužytojai už nedidelį nusikaltimą traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Vieniems pakanka sumokėti baudą, kitiems tenka sėdėti kelias paras areštinėje arba dirbti viešuosius darbus. Pb žurnalistai sužinojo, jog į skirtą viešąjį darbą vagys bei kiti nusižengėliai žiūri pro pirštus – ateina nepasiruošę, neblaivūs, iki galo jo neatlieka.
Pasibaigus teismo posėdžiui Pataisos inspekcija gauna nuosprendį, kuriame numatyta tam tikram asmeniui atlikti skirta bausmė. Minėta įstaiga bendradarbiaudama su miesto ir rajono savivaldybėmis nusprendžia, kur skirti dirbti žmogų. Šiuo metu Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijoje yra užregistruotos šešios įstaigos, iš jų trys mokyklos bei du lopšeliai-darželiai. Čia nusikaltėliai dirbti nenori – gėdijasi aplinkinių.
Gėdijasi praeities
——————–
Anot Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės pataisos inspekcijos viršininkės Virginijos Mogylienės, nuteistieji labiau nori tvarkyti gatves, miesto aplinką. „Su mokyklomis bendraujame labai mažai, kadangi viešuosius darbus atlikti privalantys žmonės gėdijasi praeities, nepritampa visuomenėje, o gatvėse jiems jaukiau – nėra žvilgsnių”, – pasakojo V.Mogylienė. Anot pašnekovės, gatves pasirenka iki 98 procentų nuteistųjų. Viršininkė sakė, kad darželiai bei mokyklos kaip darbo vietos vengiantiesiems areštinės ar piniginės baudos dažnai netinka dėl kvalifikacijos stokos. „Lengviausia jiems šluoti šaligatvius, tvarkyti miesto kapines, aplinką”, – komentavo viršininkė.
Paaugliai dirba mokyklose
——————————
Šių metų liepos 1 dieną, Panevėžio pataisos inspekcija Kalėjimų departamentui pateikė ataskaitą, kurioje pažymėta, kad viešieji darbai skirti 25 asmenims. Nepilnamečių tarp jų, anot viršininkės, nebuvo. „Bausmę atlikti privalančius žmones skirstome į keturias amžiaus kategorijas. Į įstaigas bei įmones siunčiame 30-55 metų žmones”, – pasakojo V.Mogylienė. Moteris priminė, kad nubausti nepilnamečiai dažniausiai tvarkosi savo mokyklose. „Buvo atvejų, kuomet Jaunimo mokyklos moksleiviai privalėjo atidirbti už bausmę. Tai jie darė savo mokykloje”, – tęsė pašnekovė.
Neblaivių nestinga
———————
Kalbinta moteris tikino, kad tam tikri darbuotojai visada prižiūri viešuosius darbus atliekančius asmenis. Neretai pastebima, jog jie būna neblaivūs, nuo jų trenkia alkoholio kvapas, jie atsisako dirbti, išsisukinėja. Pastaruoju metu dažnėja atvejų, kuomet sulaikyti žmonės neišgali arba atsisako sumokėti baudą, tuomet jie renkasi viešuosius darbus. Pasitaiko ir tokių, kurie nenori nei dirbti, nei mokėti – mieliau sėdi kelias paras areštinėje.
Saugojo darželį
——————
Lopšelio-darželio „Dobilas” direktorė Zita Dailidėnienė tikino nežinanti, kad jos vadovaujama įstaiga įtraukta į sąrašus, pateikiamus nusikaltusiems asmenims. „Vos du kartus į mane kreipėsi jaunuoliai – prašė, kad leisčiau keliasdešimt valandų nemokamai dirbti. Turėjo kažkokią pažymą, tačiau daugiau nieko nežinojau. Nieko neliko daryti, kaip sutikti – juk smagu, kai jaunimas padeda tvarkyti aplinką”, – kalbėjo Z.Dailidienėnė. Moteris liepė dvidešimtmečiui prižiūrėti darželio aplinką, kad vakare neprisirinktų girtaujančių bei triukšmaujančių paauglių.
Pasitikėti negali
——————–
„Aušros” vidurinės mokyklos vadovė Giedrė Gruzdienė į tokius neetatinius „darbuotojus” žiūri skeptiškai. „Tokiais žmonėmis pasitikėti negalima. Vieną dieną ateina, pasimala mokykloje, o daugiau jų nebematyti”, – pasakojo G.Gruzdienė. Tokie viešuosius darbus dirbantys asmenys nėra kvalifikuoti specialistai: „Nei jie moka dažyti, nei baldus montuoti – kokia gali būti nauda”. Moteris tikino mielai priimsianti tokius nusižengėlius, tačiau tik tuomet, jeigu jie sąžiningai dirbs, atliks savo pareigą. „Retas vykdo įsipareigojimus. Kadangi daugelis jų – dirbantys žmonės, tad jie prie mūsų taikytis nenori ir ateiti nuo 8 iki 17 valandos negali”, – piktinosi G.Gruzdienė.
Artūras Liudkevičius