Okupacinių represinių struktūrų dokumentai neturi būti Lietuvos valstybės paslaptimi

Šiandien, rugsėjo 7 d., vyko Tėvynės Sąjungos frakcijos Seime nario Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija „Liustracijos pataisos – kas slepiama nuo visuomenės”. Dalyvavo Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas.

Saulius Pečeliūnas priminė, kad praėjusią Seimo sesiją buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo „užtaisyti spragas” įstatymuose dviem klausimais: dėl liustracijos ir archyvų. „Darbo grupė darbą kaip ir baigė, pateikė šūsnį projektų Seimui, bet ir anksčiau sudarytoje komisijoje, kuri tyrė KGB rezervo klausimus, ir šioje darbo grupėje liko neišspręstų klausimų. Mes galime siūlyti savo įstatymų pataisas, bet sprendimas yra daugumos rankose ir jeigu, mes, opozicija, nesulauksime žiniasklaidos ir visuomenės pagalbos, dauguma gali ignoruoti mūsų pastabas, – sakė S. Pečeliūnas. – Dalis įstatymų pataisų jau yra registruota”.

Seimo narys S. Pečeliūnas palietė KGB rezervo temą ir priminė, kad Seimo komisijos išvada skelbė – KGB rezervas yra sudėtinė KGB struktūros dalis, bet kad nė viename LR galiojančiame įstatyme, kalbančiame apie KGB struktūrą, Lietuvos valstybės santykį su ta struktūra ir su joje dirbusiais ar slaptai ir viešai padėjusiais tai struktūrai žmonėmis, tokia struktūra, kaip „rezervas”, nėra minima. „Juridiškai ji neegzistuoja, – sakė S. Pečeliūnas. – Valstybės santykis su šia struktūra nėra nustatytas. Nei kadrinių, nei slaptųjų bendradarbių įstatymuose tokio dalyko kaip rezervas šiandien nėra. Oficialiai įregistruotuose projektuose to taip pat nėra. O, mano požiūriu, tai yra svarbu, nes tiems žmonėms, kurių ne taip daug – 400-500 žmonių Lietuvoje, – dėmesys buvo skiriamas didelis ir jie ateityje turėjo pakeisti kadrinius KGB darbuotojus”, – sakė S. Pečeliūnas, pridurdamas, kad šiandien toks žmogus gali pretenduoti į viešąsias pareigas ir neturi jokios prievolės net nurodyti apie šį savo biografijos faktą. Tas biografijos faktas visuomenei lieka nežinomas. S. Pečeliūnas kalbėjo, kad archyvai nuo visuomenės ir mokslininkų yra uždaryti ir išeina, kad okupacinių represinių struktūrų dokumentai tampa Lietuvos Respublikos paslaptimi. Seimo narys kalbėjo apie iš to kylančius pavojus ir apie tai, kad visuomenė turi teisę žinoti apie viešųjų asmenų šiuos gyvenimo faktus.

Teisininkas Petras Ragauskas, pratęsdamas temą, kalbėjo, kad Lietuvos Seimas nesugebėjo įgyvendinti tebegaliojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl deputatų, įtariamų sąmoningai bendradarbiavusių su kitų valstybių spec. tarnybomis, mandatų patikrinimo. „Seimo duomenų bazėje galima rasti projektą jį paskelbti nebegaliojančiu, – sakė P. Ragauskas. – Kartais sakoma, kad jis yra netekęs galios jau šiandien. Iš tikrųjų tai netiesa ir vienas iš tų faktų, parodančių, kad šis įstatymas dar galioja ir teismai juo remiasi, yra 2002 m. sprendimas p. Prunskienės byloje. Teismas priėmė nagrinėti jos bylą būtent remdamasis tuo įstatymu, – jos bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, o ne Administracinis teismas”.

P. Ragauskas, būdamas ir Liustracijos komisijos narys, spaudos konferencijoje kalbėjo apie pačią Liustracijos komisiją, kurios visuomeninis statusas trukdo joje dirbančių žmonių darbui, bei apie asmens duomenis, kurių apsauga turėtų atitikti Europos Sąjungos normas. Be kita ko, P. Ragauskas priminė, kad komisijai kreipusis į Ignalinos atominės elektrinės administraciją, paaiškėjo, kad ne tik direktorius kalba ne valstybine kalba, bet ir visa dokumentacija vedama rusiškai.

Tėvynės sąjunga

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.