Ant maisto produktų etikečių nurodyti kokybės telefonai mažai kuo padeda.
Nepatenkintas nusipirktos dešros, pieno ar kito maisto produkto kokybe žmogus gali paskambinti nurodytu numeriu. Tačiau besikreipiantis pirkėjas liks nieko nepešęs ar net apšauktas.
Negali paaiškinti
Klaipėdietė Raimonda prekybos centre nusipirko pakelį pieno. Parsinešusi namo, įdėjo jį į šaldytuvą. Kitą dieną, atplėšusi pakelį ir paragavusi pieno, moteris pajuto, kad jis yra pagižęs. Tačiau galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs. Raimonda susirado šios pieno perdirbimo bendrovės kokybės telefoną ir mėgino išsiaiškinti, kodėl, nepasibaigus vartojimo terminui, sugedo pienas.
Bendrovės atstovė labai nustebo, sulaukusi tokio skambučio. Papasakojusi savo istoriją, moteris negavo rimto atsakymo. „Man tik dievagojosi, jog nieko negali pasakyti”, – nusivylimo neslėpė klaipėdietė. Jai keista, kam iš viso bendrovės nurodo kokybės telefonus, jei nieko negali paaiškinti.
Pasijuto pažeminta
Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja higienistė Jūratė Mačiulienė sakė, kad kokybės telefonas neprivalo būti nurodomas ant maisto prekių etikečių. Tai esą kiekvienos įmonės prestižo reikalas. Paskambinęs pirkėjas gali išreikšti savo pretenzijas dėl prastos kokybės, išsakyti pageidavimus, gauti išsamesnės informacijos.
Tačiau toks prestižo kėlimas ne vienam pirkėjui kelia ironišką šypseną. Kita uostamiesčio gyventoja Regina dienraščiui pasakojo, kaip nemaloniai pasijautė paskambinusi mėsos gavybos ir perdirbimo kokybės telefonu.
Moteris prekybos centre buvo nusipirkusi vienos rūšies dešreles. Tačiau, pavirusi jas kelias minutes, iš puodo ištraukė įtartiną masę. Paskambinusi tos įmonės kokybės telefonu, ji norėjo išsiaiškinti, kokios sudėties yra dešrelės.
Atsiliepęs vyriškis iš pradžių tvirtino, jog jų įmonė negamina tokios rūšies dešrelių. Bet vėliau pripažino, kad suklydo, ir bandė įtikinti, kad per ilgai dešreles virė. Moteris užtikrino, kad jas šildė tik kelias minutes.
Tada bendrovės atstovas pradėjo aiškinti, jog šios rūšies dešrelės yra pigios, todėl iš jų nereikia daug ko tikėtis. Pabandžiusi paklausti, ar gali pasikeisti prekę arba susigrąžinti pinigus, Regina pasijuto pažeminta. Vyriškis nepatenkintu balsu jai atrėžė: „Tai norite, kad tuos kelis litus mes jums į namus užvežtume?” Moteriai vėliau paaiškino, jog už nekokybišką prekę atsakingi yra prekybos centrai, todėl turi kreiptis į juos.
Reikalingi įrodymai
Nusivylę maisto kokybe pirkėjai teisybės bando ieškoti Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyboje. Gydytojos higienistės J. Mačiulienės teigimu, per šių metų aštuonis mėnesius užregistruota 160 skundų dėl nekokybiško maisto. Dažniausiai skundžiamasi dėl pieno ir mėsos gaminių.
Sugedę maisto produktai pirkėjams ant stalo patenka ne tik dėl pasibaigusio termino, bet ir netinkamų laikymo sąlygų. „Maisto produktai gali sugesti juos netinkamai vežant į prekybos centrus. Pavyzdžiui, sugedus mašinai, išjungiama šaldymo sistema. Kartais nepakankamai šaldo parduotuvių vitrinos arba prikraunama per daug prekių ir nebešaldo viršutinės dalies”, – pasakojo J. Mačiulienė.
Prekybos centras turi pakeisti sugedusį maisto produktą ar grąžinti pinigus. Žmogus privalo pateikti čekį ir nekokybišką prekę. Tačiau pirkėjų nusiskundimai ne visada būna pagrįsti. Anot J. Mačiulienės, apie 40 procentų užregistruotų klaipėdiečių skundų dėl nekokybiškų maisto produktų nepasitvirtina.
Gina Kubiliūtė