Neregėtas ir jokiomis priemonėmis nesulaikomas degalų brangimas ir Lietuvos ūkį, ir jos gyventojus verčia susiveržti diržus.
Lietuvos Vyriausybė kol kas nieko nedaro, kad pažabotų degalų kainų didėjimą. Gelbėdami šeimų biudžetus, vairuotojai arba atsisako kelionių, arba perka kontrabandinius degalus.
Veža iš Kaliningrado
Klaipėdos teritorinės muitinės ryšių su visuomene vyriausiosios inspektorės Rasos Rentauskienės duomenimis, nuo rugpjūčio pasienio postuose Lietuvos piliečių, legaliai vežančių degalus iš Sovetsko, padvigubėjo: „Eilė Panemunės poste siekia maždaug pusantro kilometro”.
Šiomis dienomis degalai brango ir Kaliningrado srityje – vietos žurnalistų nuomone, tik tenykščių prekiautojų valia.
Pas mus – brangiausia
Pas artimiausius kaimynus degalai pigesni nei pas mus. Tai nesusiję su trijų Baltijos šalių įstojimu į ES. Didesnes mūsų degalų kainas specialistai sieja su didesniais akcizais ir naftos perdirbimo įmone.
Vakarų Europoje degalai taip pat brango ir vakar pasiekė rekordą.
Tačiau turtingi Vakarų europiečiai ne taip skausmingai išgyvena dėl brangimo. Lietuvoje vidutinis atlyginimas – 1 268 Lt, Latvijoje – 1 110 Lt, Estijoje – 1 635 Lt, Kaliningrade – 770 Lt. Vakarų Europos šalyse jis kelis kartus didesnis.
Toliau didėjančios degalų kainos pirmiausiai smogs neapsaugotiems žmonėms. Degalų kainų didėjimas Lenkijoje rodo, kad ten padėtis dramatiškesnė.
Mažina poreikius
47 metų vairuotojas Vytautas sakė, kad jam teks perpus mažinti keliones arba įsirengti dujų įrangą. Per savaitę jis nuvažiuoja apie 800 kilometrų. Vytautas sakė iš Vyriausybės laukiąs veiksmingų priemonių kainų didinimo pasekmėms sušvelninti.
„Anksčiau kieme galėdavai laisvai pasistatyti mašiną, o dabar nėra kur, nes kaimynai beveik nevažinėja, taupo, – sakė 54 metų Arkadijus. – Daugiau nebegaliu važiuoti grybauti. Mieste su žmona važinėjame autobusais. Mašina – tik savaitgaliais į sodą.”
Transporto įmonės „Šefrena” direktorius Rimantas Lukauskas sakė, kad padidėjusias išlaidas transportininkai priversti kompensuoti pelno sąskaita.
Vasarą krovinių nepakanka, vienintelė viltis – darbų pagyvėjimas rudenį. Nors degalų kainos padidėjo, Lietuvos transportininkai neskuba branginti transportavimo paslaugų, nes baiminasi konkurentų. Didelės degalų kainos tik paaštrins konkurenciją. R.Lukauskas mano, kad transportavimas brangs tik metų pabaigoje, kai bus sudaromos sutartys 2006-iesiems.
Kai kurie pramonininkai didėjančias degalų kainas kompensuos mažindami išlaidas reklamai, personalo mokymui, labdarai. Teks laikinai nepirkti naujos įrangos. Tai stabdys įmonių plėtrą. Verslininkai nerizikuoja mažinti atlyginimus, nes daug jų darbuotojų jau išvyko uždarbiauti į užsienį.
Vartojimas nemažėja
Oficiali statistika teigia, kad, nepaisant kainų didėjimo, degalų vartojimas rugsėjį nesumažėjo ir netgi padidėjo.
„Tiesiog baigėsi atostogų metas, žmonės skubėjo grįžti, netaupė. Prieš rugsėjį važinėjo po parduotuves, vežiojo vaikus į mokyklas”, – mano bendrovės „Lukoil Baltija” komercijos direktorius Romas Turlinskas.
Reikėtų mažinti akcizą
Lietuvos finansų ministras Zigmantas Balčytis pripažino, jog degalų kainų didėjimas neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai, tačiau nepasiūlė nė vienos priemonės pasekmėms sušvelninti.
Pasak Seimo nario Eligijaus Masiulio, norint sušvelninti kainų didėjimo pasekmes šalies ūkiui, būtina skubiai mažinti degalų akcizus, privalomojo degalų rezervo normą ir netrukdyti pigaus degalų importo. Valstybė vienintelei degalų gamintojai Lietuvoje kuria šiltnamio sąlygas vartotojų sąskaita.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Ugnius Trumpa suabejojo Finansų ministerijos pozicija, kad, sumažinus degalų akcizus, tai neva trukdytų įvesti eurą. Ekonomisto teigimu, ES šalių vadovų susitikime mūsų vadovams reikia smarkiau ginti Lietuvos interesus, o ne klusniai vykdyti Briuselio rekomendacijas.
U.Trumpos nuomone, reikia skubiai mažinti degalų akcizus, juolab kad minimali benzino kainų riba dar nepasiekta. Pravartu ir mažinti privalomojo degalų rezervo normas.
Lietuvos finansų ministerija tokias priemones laiko teorinėmis.
Šiandien Lietuvos Seimo Ekonomikos komitetas pradės svarstyti klausimus dėl bendrovės „Mažeikių nafta”. Pasak E. Masiulio, būtina aptarti ir priemones švelninant degalų kainų didėjimo pasekmes.
Nenori importo
U.Trumpa mano, kad reikia liberalizuoti prekybą pigiais importiniais degalais. Lietuvos Vyriausybė, gindama vienintelę degalų gamintoją – Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, kol kas monopolininkę tausoja. Ji pelnosi iš šios situacijos.
Latvijos spaudoje buvo pareikšta nuomonė, kad jeigu Lietuva neturėtų naftos perdirbimo įmonės, mažmeniniai degalai būtų pigūs.
Norėdama įmonei sudaryti naudingas sąlygas, valdžia neįsileidžia pigių degalų iš užsienio, nes turi ginti savo gamintoją.
Latvijos ekonomikos ministerija pranešė, jog kreipsis į Europos komisiją, prašydama peržiūrėti kai kuriuos degalų kokybės parametrus. Latvių nuomone, tai suteiks galimybę prekiauti pigesniais degalais iš Rusijos ir Baltarusijos.
Latviai mano, kad šios priemonės panaikins situaciją, kai Latvijoje daugiau kaip du trečdaliai benzino didmeninės rinkos priklauso „Mažeikių naftai”.
Kainos mažėja
Vakar kai kurių įmonių degalinės pradėjo mažinti mažmenines degalų kainas. Vilniuje litras A-95 markės benzino atpigo 5 ct – iki 3,39 Lt. Prekybos tinklo atstovai savo žingsnio priežasčių nekomentuoja. Galima spėti, kad smarkiai sumažėjo prekybos apimtys.
Per dvi pastarąsias dienas pasaulyje atpigo nafta. Barelis įvairių markių naftos žaliavos vakar kainavo 64,5-67 dolerius.
Vokietijos darbo ministro Volfgango Klemento nuomone, naftos ir jos produktų brangimo pasaulyje negalima laikyti vien tik uragano JAV ir didesnio vartojimo pasekme. Įtakos turėjo ir spekuliavimas nafta, iš kurio kai kas gerai pasipelnė.
Valerijus Rajevskis