Pasaulyje vykdomi kamieninių ląstelių klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai atveria naujas gydymo galimybes. Pažeistų audinių arba organų transplantaciją galintis pakeisti metodas jau taikomas gydant kraujo vėžį, gali padėti įveikti širdies ir kraujagyslių, reumatines ligas.
Mūsų šalyje moksliniai kamieninių ląstelių tyrimai taip pat atliekami, tačiau jiems plėtoti nėra palankių sąlygų, trūksta finansavimo. Lietuvos mokslininkai kuria Nacionalinio kamieninių ląstelių centro investicinį projektą, kuriam steigti reikalingus 5 mln. litų tikisi gauti iš ES struktūrinių fondų.
Turi unikalių savybių
Kamieninės ląstelės turi išskirtinę savybę – iš jų gali išsivystyti skirtingi audiniai ir organai, priklausomai nuo to, koks stimulas joms bus suteiktas. „Jos yra kaip kūdikis, iš kurio dar nežinia, kas išaugs”, – lygina Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktorius profesorius Algirdas Venalis.
Būtent dėl šių savybių ląstelės yra svarbios regeneracijos (audinių atsikūrimo) moksle. „Jei širdies, kaulo, kremzlės, nervinis ar kitas audinys yra pažeistas, naudojant kamienines ląsteles jį galima atkurti”, – aiškina A.Venalis. Jis atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais gali būti naudojamos embrioninės arba suaugusiųjų kamieninės ląstelės.
Tačiau atliekant tyrimus ir eksperimentus su vaisiaus kamieninėmis ląstelėmis susiduriama su įvairiomis etinėmis problemomis. Todėl Lietuvos mokslininkai naudoja tik suaugusiųjų kamienines ląsteles. Su šiomis ląstelėmis eksperimentuoja ir kitų ES šalių – Anglijos, Prancūzijos, taip pat JAV mokslininkai. Jie šioje srityje yra gerokai pažengę į priekį, lyginant su mumis.
„Daugelyje žmogaus organų ir sistemų yra budinčių ląstelių. Jei tas organas ar sistema bus pažeisti, jos gali padėti jam atkurti. Tačiau didžioji dalis organų audinių turi labai ribotas galimybes atkurti iš savų ląstelių. Tokiais atvejais galima panaudoti laboratorijoje išskirtas ir padaugintas kitų organų kamienines ląsteles ir iš jų išauginti atskirus audinius ar struktūras”, – tikina pašnekovas.
Galima naudoti paties ligonio arba donorų kamienines ląsteles. Pradinėje kamieninių ląstelių vystymosi fazėje jos nėra imunogeniškos, todėl skirtumo nėra, ar jos bus savos, ar svetimos. Tai vienas didžiausių šio gydymo metodo privalumų. Persodinant audinius ir organus kyla daug problemų dėl jų prigijimo, tenka įveikti atmetimo reakciją.
Ieško alternatyvių šaltinių
Kamieninės ląstelės gaunamos iš įvairių audinių. Labiausiai paplitęs jų šaltinis – kaulų čiulpai. Kamieninių ląstelių galima rasti ir kituose audiniuose, tačiau jų ten yra nedideli kiekiai, jas nelengva paimti. Todėl alternatyvių šaltinių paieška yra vienas svarbiausių mokslinių tyrimų tikslų.
Pasak A.Venalio, jų yra ir virkštelėje, placentoje bei placentiniame kraujyje, periferiniame kraujyje, riebaliniame, raumens audinyje. Dabar placenta ir virkštelė po gimdymo utilizuojamos kaip medicininės atliekos. Tas pats ištinka ir plastinių operacijų metu pašalintą riebalinio audinio perteklių. „Mums yra pavykę išauginti kamienines ląsteles iš placentos ir virkštelės, norėtume tyrinėti ir kitas galimybes”, – sako mokslininkas.
Lietuvoje moksliniu lygiu kamieninių ląstelių tyrimai vyksta jau dabar. Juos atlieka kelios institucijos. Šį tą nuveikę yra Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto mokslininkai. Įkurta kamieninių ląstelių tyrimo grupė. Ji bando tas ląsteles išskirti iš įvairių audinių, auginti, dauginti ir parengti metodikas, kaip jas specializuoti (vienu atveju pasigaminti kremzlinį, kitu – kaulinį ir pan.).
Kamieninių ląstelių panaudojimą kardiologijoje, atkuriant širdies raumenį, tyrinėja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos specialistai. Jiems vadovauja ligoninės vadovas profesorius Aleksandras Laucevičius.
Taip pat mokslinius tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis atlieka ir Vilniaus universiteto Imunologijos bei Valstybinis biochemijos institutai. Visos keturios šios įstaigos yra projekto partneriai. Jie dirbtų kaip konsorciumas, suvieniję technologinius bei žmogiškuosius resursus.
Nacionaliniame kamieninių ląstelių centre būtų vykdomi tik moksliniai kamieninių ląstelių tyrimai, eksperimentai. Ateityje būtų galima kalbėti ir apie klinikinį jų taikymą. Mokslininkas įsitikinęs, kad šis gydymo metodas yra labai perspektyvus. „Jei mes nieko nedarysime, po kurio laiko tapsime šių paslaugų pirkėjais iš kitų šalių. Jei nesnausime, galime tapti jų pardavėjais”, – svarsto jis.
Suteikia naujų vilčių
Šis gydymo metodas yra licencijuotas ir Lietuvoje plačiai taikomas gydant piktybines kraujo ligas. Tai vienas iš svarbiausių šių ligų gydymo būdų. Iš ligonio kaulų čiulpų surenkamos kamieninės ląstelės, tada jam duodami vaistai, nužudantys kaulų čiulpus kartu su vėžinėmis ląstelėmis. Po to anksčiau paimtos ląstelės grąžinamos ir jos atkuria sunykusią paciento kraujodarą.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad kamienines ląsteles galima efektyviai panaudoti siekiant pagerinti ar regeneruoti pažeistą širdies raumenį. Sunykusi jo dalis dabar keičiama nefunkcionaliu jungiamuoju audiniu.
Pasak A.Venalio, yra paskelbti moksliniai darbai apie šio gydymo metodo sėkmingą taikymą neurologijoje, po stuburo traumų, endokrinologijoje (atkuriant kasos funkciją pagamintomis insuliną produkuojančiomis kasos ląstelėmis, išgautomis iš kamieninių ląstelių).
Reumatologai domisi galimybėmis tokiu būdu atkurti sunykusią kremzlę. „Metams bėgant nemažai daliai žmonių vystosi artrozė, kurią lemia kremzlės susidėvėjimas. Eksperimentų metu iš dalies jau pavyksta pagaminti kremzlinį audinį iš kamieninių ląstelių. Kitų efektyvių priemonių, galinčių sustabdyti sąnarių, kaulų ir raumenų destrukcinių pakitimų progresavimą, išskyrus kamieninių ląstelių persodinimą, nėra”, – komentuoja instituto vadovas.
Gydyti žmones draudžiama
Gydymas naudojant embrionines kamienines ląsteles Lietuvoje yra susilaukęs nekokio atgarsio. Prieš kurį laiką šį metodą mūsų šalyje ėmė reklamuoti ir propaguoti kelios įstaigos, kurios tarpininkauja Rusijos Federacijos klinikoms, taikančioms gydymą embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis.
Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos sudaryta specialistų darbo grupė nagrinėjo šių metodų pagrįstumą bei teisėtumą. Ji konstatavo, kad žmonių gydymas embrioninėmis ląstelėmis negali būti taikomas, kol nėra moksliškai pagrįstų ikiklinikinių tyrimų (atliekamų su gyvūnais) duomenų. Kol kas tokių duomenų nėra nė vienoje pasaulio šalyje.
Rusijos Federacijoje galioja Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcija, leidžianti atlikti žmogaus embrioninių ląstelių tyrimus tik su gyvūnais, o su žmonėmis eksperimentuoti draudžia.
Remdamasi šiomis išvadomis Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga birželio pabaigoje oficialiai įspėjo, kad šis gydymas neįteisintas ir jo poveikis moksliškai neįrodytas.
Tuo, kad sunkiai sergantys vaikai gali nukentėti gydomi nežinia kokiais metodais, o mechanizmo, galinčio sulaikyti jų tėvus nuo mažųjų ligoniukų gabenimo į Rusijos klinikas, nėra, susirūpino ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga dar birželį rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų susidariusią situaciją.
Tačiau praėjus dviem mėnesiams girdime apie naujus atvejus, kai tėvai prašo paaukoti pinigų jų vaikų gydymui kamieninėmis embrioninėmis ląstelėmis Rusijoje. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius patikino, kad ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Jo žiniomis, šiuo metu tyrimas perduotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.
Atsiriboja nuo Rusijos
Nacionalinį kamieninių ląstelių centrą planuojančios kurti institucijos griežtai atsiriboja nuo Rusijos Federacijos klinikų, kurios gydo žmones embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis neturėdamos leidimų. Kaip jau minėta, Lietuvos mokslininkai atlieka tik mokslinius tyrimus ir eksperimentus ir tik su suaugusiųjų kamieninėmis ląstelėmis.
„Man yra tekę girdėti keletą pranešimų iš tų klinikų atstovų, bet jie manęs neįtikino. Kai kurie aspektai pasirodė net šarlataniški, neatlaikantys mokslinės kritikos. Kita vertus, rimtoje užsienio mokslinėje spaudoje yra tekę skaityti keletą straipsnių apie rusų mokslininkų atliekamus klinikinius tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis”, – komentuoja A.Venalis.
Giedrė Budvytienė