Silpniausieji nukenčia labiausiai

Negražu turėti skolų. Patarlė sako, kad skola – ne žaizda, neužgis. Tačiau, pasirodo, kad skola skolai nelygu. Jeigu piliečiui įsiskolina valstybė, pavyzdžiui, už neva išpirktą (pinigų daug kam nemoka) turtą, neatsiskaito už bankuose žlugusius indėlius, nepadengia bankrutavusių buvusių valstybės įmonių skolų darbininkams ir pan. Valstybės skolos metų metais negrąžinamos ir, kaip vienas aukštas valdininkas sakė, „vsio zakono”, nes apmokėjimo terminai vis nukeliami į „šviesią ateitį”. Tačiau jeigu pilietis įsiskolino, tai valdžios aparatas tokiems atvejams yra sugalvojęs tokias priemones, kad net šiurpas krečia.

Invalidas įsiskolino už elektros energiją

Pirmosios grupės invalidas Kazys Vaičelis ir į redakciją atėjo su palydovu, nes vienam sunku orientuotis mieste. Žmogus tvirtino, kad pernai turėjo labai daug rūpesčių ir pritrūko varganos invalidumo pašalpos. Laikinai nesumokėjo už kambarėlyje sunaudotą elektros energiją. Susikaupė apie trijų šimtų litų skola. Tačiau iš paskutiniųjų rinko litus ir šių metų gegužės mėnesį skolą už paslaugas tiekėjams išmokėjo.

Tikėjosi, kad bus lengviau, bet skaudžiai apsiriko. Tuo metu jau buvo įsisukusi valstybės sugalvota grėsminga skolų išmušinėjimo mašina. Kauno miesto apylinkės teismas antstolio Sauliaus Užkuraičio kontorai pernai pavedė iš K.Vaičelio AB VST naudai išieškoti 303,19 lito. Pasirodo, kad įvyko teismo posėdis, skraidė valdiški raštai, apie kuriuos, K.Vaičelio tvirtinimu, nieko negirdėjęs. Apie nelaimę sužinojo tik šiemet – iš Kauno miesto Santakos pensijų poskyrio, kai atėjo teirautis, kodėl 45,04 lito staiga sumažėjo jo invalidumo pašalpa. Pasirodė, kad 30 litų pervesta VST, o 15,04 lito – antstolio kontorai.

Išieškojimo išlaidos prilygsta skolai

Tokia menka sąskaitoje surasta suma, aišku, skolos ieškovai nepasitenkino. Antstolis S.Užkuraitis mums tvirtino, kad skolininko pareiga domėtis vykdomąja byla. Negavo dokumentų? „Juos siuntė Kauno miesto apylinkės teismas. Jeigu priėmė tokį įsakymą, tai tikriausiai skolos išieškojimo dokumentus K.Vaičelis gavo”, – abejojo antstolis.

K.Vaičelis antstolių kontorai parašė pretenziją, kurioje tarp kitų klausimų, prašė paaiškinti, kada ir kokiu raštu buvo perspėtas apie skolos nemokėjimą. Šis pilietis iki šiol nežino, už kokias paslaugas antstolis dabar reikalauja sumokėti labai didelę sumą – 290 litų? Tiesa, atsakyme, paminėta, kad iš šios sumos 200 litų priklauso antstoliui atlyginimo, 60 litų už turto arešto akto surašymą ir 30 litų – užklausų išlaidos. Kokios tai užklausos, jeigu atsakovas tvirtina jokių dokumentų negavęs? Ir pats antstolis atsakyme rašo, kad pernai rašytas „laiškas grįžo neįteiktas su atžyma, kad gavėjas nerastas”.

Naršymas po banko sąskaitas

Mūsų įstatymai jau senokai leidžia antstoliams kaip po savo kišenes naršyti bankų indėlininkų asmeninėse sąskaitose, net piliečiams to nežinant. Ir pirmosios grupės invalidas K.Vaičelis nenujautė, kad „Hansabanke” jo sąskaitą atidžiai seka minėto antstolio kontora. Dėl arešto ir lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. „Tačiau pinigų Jūsų sąskaitoje nebuvo”, – atsakyme K.Vaičeliui apgailestavo S.Užkuraitis. Taip, matyt, dažnokai pasitaiko, nes bėdžių sąskaitos bankuose būna priverstinai atidarytos tik pašalpų ar pensijų išmokėjimui, o vos įplaukusią sumą neturtingi žmonės kaipmat pravalgo.

Antstolis ieškojo ir skolininko nekilnojamojo turto. „Užklausus VĮ „Registrų centras” nustatyta, kad Jums nuosavybės teise priklauso vienas kambarys bendro ploto 9,65 kv. m., esantis Jurbarko g. 81 name. 2004 m. lapkričio 8 d. buvo areštuota 1 dalis šio kambario”, – tvirtinama kontoros atsakyme. Gal net infarktas būtų ištikęs nelaimingą žmogų, jeigu būtų žinojęs, kad jam reikės išsitekti 4,6 kvadrato (pusės kambario) plote, kad kitoje pusėje, po varžytinių, jau šeimininkaus kažkas kitas. Tačiau skolininkas ir to nežinojo, nes laiškas su tokiais grasinimais grįžo į antstolių kontorą.

S.Užkuraitis vėliau mums tvirtino, kad pusės kambarėlio areštas – laikina apsaugos priemonė, kad šį areštą netrukus panaikins, tačiau vis tiek kreipsis į teismą, kad K.Vaičelis jam padengtų 290 litų teismo įsakymo vykdymo išlaidų. Nepaisant to, kad akcinės bendrovės VST Kauno miesto skyriaus viršininko pavaduotojas tiekimui Edmundas Vėlavičius antstolių kontorai parašė, kad „priteistą skolą 293,19 lito K.Vaičelis baigė mokėti 2005 05 14”.

Matyt, kad invalidas dar ne vieną mėnesį Kauno miesto Santakos pensijų poskyryje ras sumažintą pašalpą, nes paprastai skolos iš pajamų atskaitomos dalimis.

Julius Lenčiauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.