Į kultūros vertybių registrą įrašytas Aleksoto tiltas yra ne tik paminklas, bet ir strateginis transporto mazgas. Specialistų sentimentai praeičiai, kad ir kokia ji būtų, negali mažinti eismo saugumo, teigia tilto rekonstrukcijos architektūrinės dalies projekto autorius architektas Rimvydas Jurgis Palys. Ekspertams nustačius, kad senieji ketiniai turėklai yra pavojingai susidėvėję, pradėti montuoti nauji, kuriuose jau nėra sovietinės simbolikos. Artėjant tilto pabaigtuvėms, dėl senųjų turėklų kilo skandalas: šiomis dienomis Kauno valdininkai ir statybos specialistai aiškinosi paveldo įstaigoms ir komisijoms.
Saugumo negalima aukoti popierinei raidei
„Mano projekte buvo numatyta, kad senosios tilto dalys išimamos, saugomos, o paskui vėl įstatomos į savo vietas. Tačiau išimtus turėklus apžiūrėję ekspertai nustatė, kad jie yra smarkiai susidėvėję ir neatitinka saugumo reikalavimų. Patikimai įmontuoti senąsias detales neįmanoma – ketus sudilęs, išlūžinėjęs, turėklus laikančios konstrukcijos silpnos. Norint išlieti tokius pat naujus turėklus, reikėtų juos užsakyti Sankt Peterburge. Tai ilgai užtruktų ir brangiai kainuotų. Mano kaip piliečio nuomonė tokia: užsakinėti juos iš naujo vertėtų tik tuomet, jeigu tai būtų supervertingi senoviniai liejiniai. Kaip projekto autorius aš neturiu pretenzijų rekonstrukciją vykdantiems „Kauno tiltų” specialistams, nes kai kurie dalykai paaiškėja tik darbo eigoje”, – dėstė „Kauno dienai” architektas Rimvydas Jurgis Palys.
Architektas pastebi dar vieną niuansą: „Kai šiandien Europoje imama kalbėti apie sovietinės simbolikos uždraudimą, toks skrupulingas jos saugojimas bet kokia kaina man atrodo diskutuotinas. Paveldo institucijos taip aistringai nekilo į kovą, kai Kaune buvo sunaikinti ir tebėra naikinami kur kas vertingesni dalykai: prieškario modernizmo architektūros pastatai, „Tulpės” kavinė, „Metropolis”, vaikų kavinė „Pasaka” su unikaliais Juditos Ušinskaitės vitražais ir kiti. Aš manau, kad Aleksoto tilto atveju eismo saugumas yra svarbiau nei paveldo reikalavimai. Juk kalbame ne apie dekoratyvinę parko paviljono tvorelę, o tiltą, kuriuo važiuos dideli transporto srautai ir eis žmonės”.
Tiltas – praėjusio laiko liudininkas
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė architektė Rymantė Gudienė primena, kad Aleksoto tiltas 1995 metais dėl savo techninės ir istorinės vertės buvo įrašytas į kultūros vertybių registrą, turi savo paminklinį numerį: „Tai įpareigoja saugoti jo autentiškumą. Dabar gi pasidaro kažkoks „vinegretas”: bokštai su savo sovietine simbolika išlieka, o atsiranda visiškai nauji turėklai. Reikia nuoseklumo: arba saugome, arba nušluojame ir viską darome iš naujo. Antai Vilniuje Žaliasis tiltas per Nerį restauruotas išsaugant buvusią sovietinę atributiką. Tai – laiko ženklas”.
R.J.Palys teigė, kad yra pasiūlęs variantą – senųjų turėklų fragmentus panaudoti prietilčiuose: „Ten, kur tai nepakenktų transporto ir žmonių saugumui, jie galėtų būti įmontuojami netgi didelėmis juostomis”.
„Aleksoto tilto peripetijas užvakar teko Vilniuje aptarinėti su kultūros ministru Vladimiru Prudnikovu, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininku Jonu Glemža. Problema turi ne tik paveldosauginę, bet ir techninę pusę, kurios ignoruoti negalima”, – sakė „Kauno dienai” Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.
Ar senųjų turėklų niekaip negalima įstatyti atgal, kaip iš pradžių buvo numatyta Aleksoto tilto rekonstrukcijos projekte? „Jokiu būdu. Kad jie susidėvėję, konstatavo ne viena ekspertų komisija. Pirmą kartą tokia išvada buvo pateikta dar 1994 metais. Dabar dar kartą kreipiamės į tiltų statybos specialistus, kad jie pareikštų savo nuomonę”, – pabrėžė Komunalinio ūkio skyriaus Naujų objektų statybos poskyrio vyriausiasis specialistas Algimantas Bulanavičius, kuruojantis Aleksoto tilto rekonstrukciją. Redakcijos šaltinių teigimu, tiltininkų diagnozė nepalanki senųjų turėklų atsparumui.
Maždaug 7,5 mln. litų atsiėjusi Aleksoto tilto rekonstrukcija artėja prie ilgai laukto finišo. „Manome, kad lapkričio 1 dieną tiltu jau galės važiuoti automobiliai ir eiti pėstieji”, – žadėjo Z.Girčys.
Keitės ir metai, ir vardai
Sovietine atributika apkaišytą Aleksoto tiltą galima pavadinti „mišrūnu”: jis stovi ant išlikusių prieškarinio Vytauto Didžiojo tilto atramų.
„Vytauto Didžiojo tiltas pastatytas 1930 metais. Vos prasidėjus karui, jis buvo susprogdintas, paskui atstatytas vokiečių, o 1944-aisiais artėjant frontui vėl susprogdintas. 1944-ųjų pabaigoje čia buvo pastatytas laikinas medinis tiltas, kurį po poros metų nunešė didysis Nemuno potvynis. 1948 metais ant prieškarinio tilto atramų buvo pastatytas dabartinis Aleksoto tiltas. Jis turėjo ir pakeliamąją dalį, kurią po karo trumpai bandyta naudoti, tačiau ji veikė blogai”, – seka tilto istoriją Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė architektė Rymantė Gudienė.
Rimvydo Jurgio Palio manymu, būtent ši dalis buvo vertingiausias Aleksoto tilto fragmentas: „Deja, ją išsaugoti nebuvo apsispręsta, nors pristatant rekonstrukcijos projektą tokia galimybė siūlyta. Dabar pakeliamąją dalį atstatyti po atliktų kapitalinių betonavimo darbų jau būtų neįmanoma. O gaila, nes tai buvo vienintelis Lietuvoje pakeliamasis tiltas”.
Rūta Kanopkaitė