Vis daugiau darbininkų išvykstant į užsienį, darbdaviai atakuoja profesinių mokyklų vadovus. Šiais mokslo metais Lietuvoje darbininkiškos profesijos mokysis daugiau jaunuolių, nei planuota. Laisvų vietų liko vos vienoje kitoje amato mokančioje įstaigoje. Tačiau įgiję profesiją nemažai jaunuolių ketina ne eiti dirbti, o tęsti mokslus.
Sunku rasti tinkamų darbuotojų
Vakar Kauno darbo birža skelbė apie 1115 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – 276 vietos siūlomos gavybos ir statybos darbininkams, 123 vietos – metalo apdorojimo, mašinų gamybos ir su ja susijusių profesijų darbininkams, 30 vietų – siuvėjams.
Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 6,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Per ketvirtį beveik du kartus padidėjo laisvų darbo vietų skaičius prekyboje (0,3 tūkst.), dešimtadaliu – pramonės įmonėse (0,1 tūkst.).
Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras šiemet pirmakursių priėmė šimtu daugiau nei buvo planuota. Vietoje 750 čia mokysis daugiau kaip 850 naujokų. „Rengiame populiarių specialybių darbuotojus”, – aiškino direktorės pavaduotoja aukštesniosioms studijoms Alicija Ramanauskaitė, kodėl net šimtu moksleivių viršytas priėmimo planas.
Pasak jos, daugiausiai norinčiųjų buvo mokytis kosmetiko ir kirpėjo specialybės. Susidomėjimas siuvėjų mokymu jau senokai sumažėjęs. „Tai alinantis darbas”, – sakė A.Ramanauskaitė.
Paklausa – didelė, stojančiųjų – mažai
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla šiemet planavo priimti 300 moksleivių. Tačiau šis skaičius dešimtimi buvo viršytas. Daugiausiai buvo norinčiųjų tapti viešbučių ir turizmo komplekso darbuotojais. Šios specialybės mokykloje mokoma antrus metus.
Trečiakursė Aistė Antanavičiūtė teigė, jog įgijusi, jos manymu, perspektyvią viešbučių ir turizmo komplekso darbuotojo specialybę savo žinias bandys gilinti kolegijoje.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alina Maksimovaitė teigė, jog šiemet nepavyko sukomplektuoti antros reklamos komersantų grupės. Ji pastebėjo, kad pastaraisiais metais labai krito susidomėjimas siuvėjo profesija. „Darbas dažniausiai būna pamainomis, sunkus, atlyginimas mažas. O vos baigusios mokslus merginos dar neturi tiek patirties, kad sparčiai siūtų, todėl jos uždirba visai nedaug”, – kalbėjo A.Maksimovaitė.
Pasak jos, siuvėjų paklausa – labai didelė. Darbdaviai, jų ieškodami, į mokyklą skambina, atvyksta nuolat. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Čedavičius pasakojo, jog mokymo bazė išnaudojama vykdant Kauno darbo biržos užsakymus – profesijos mokant suaugusiuosius.
Ketina studijuoti toliau
Trečiakursė marijampolietė Loreta Vasiliauskaitė kalbėjo, kad profesiją rinkosi ne pagal darbą siūlančių skelbimų gausą. „Patinka siūti, nuo pat mažens norėjau būti siuvėja”, – sakė trečiakursė. Jos nebaugino aplinkinių pastabos apie sunkų darbą.
Dygsniavusi kišenę kaunietė Vaida Zigmantaitė teigė, kad specialybę taip pat pasirinko neatsitiktinai. „Vidurinėje mokykloje lankiau madų būrelį”, – Vaida pasakojo, kaip susidomėjo siuvėjos amatu. Be to, šiemet ji pradėjo mokytis dar ir Kauno A.Martinaičio dailės mokykloje. Pavasarį gavusi diplomą ketina studijuoti dizainą.
Vilkaviškietė Alma Rastauskaitė pasakojo, kad norėjo būti dizainere arba žurnaliste, todėl aplinkiniai labai nustebo, sužinoję, jog ji bus siuvėja. Tačiau kokia būsi dizainerė, jei nemokėsi siūti? Paskutiniame, trečiame kurse, moksleivės per užsiėmimus jau siuva ir pagal užsakymus.
Įgijusieji siuvėjo amatą savo žinias metus gali tobulinti mokydamiesi sukirpėjo profesijos.
Pirmieji mūrininkai
Kauno statybininkų rengimo centre šiais metais pradėti rengti mūrininkai. „Labai džiaugiausi, kad sulaukėme daug norinčiųjų. Džiaugiausi už juos, nes tai perspektyvi profesija. Galima uždirbti tris, penkis tūkstančius litų per mėnesį”, – pasakojo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lida Makauskienė.
Pasak jos, automechanika ir santechnika – iki šiol populiariausios specialybės. „Santechnikai tikrai labai lengvai įsidarbina. Ateina, skambina patys darbdaviai”, – pasakojo L.Makauskienė.
Nemažai dėmesio sulaukia ir kompiuterinės technikos derintojo, elektromontuotojo, statybininko amatas, technologinio profilio gimnazijos klasės.
Direktoriaus pavaduotoja stebėjosi, kodėl buvo labai mažai norinčiųjų tapti staliais ir baldžiais. „Anksčiau vienų ir kitų sukomplektuodavome po grupę, tačiau jau kelerius metus jas tenka sujungti į vieną, nes per mažai mokinių”, – apgailestavo L.Makauskienė.
Viliojo nuo mažens
„Suvirintojai, santechnikai – deficitas”, – kalbėjo Kauno statybininkų rengimo centro Transporto ir metalo skyriaus vedėjas profesiniam mokymui Romualdas Gurkšnys, lydėdamas iš suvirinimo dujomis, elektra mokymo kabinetų.
Dirbtuvėse sutiktas kėdainietis Marius Jonaitis sakė, kad mechanika jį viliojo nuo mažens. „Patinka krapštytis prie automobilių”, – kalbėjo vaikinas. Baigęs šiuos mokslus antrakursis ketina studijuoti ir tapti inžinieriumi, o vėliau įsidarbinti servise.
Tokių pat planų turi ir Sergejus Timofejevas. „Man patinka technika. Vasarą dirbau šaltkalviu-montuotoju”, – aiškino vaikinas. Marius Kundrotas, rakinėjęs po mokomojo automobilio kapotu, ketino vos gavęs diplomą išvažiuoti į Airiją. „Bandysiu įsidarbinti automobilių servise, jei nepavyks, ieškosiu kokio nors kito darbo”, – sakė kaunietis.
Iš aštuonių Kauno profesinių mokyklų iki rugpjūčio 31 dienos laisvų vietų buvo likę tik Kauno statybininkų mokykloje.
Jurgita Murauskaitė